Trumpai bandysiu papasakoti istorija. Ji tesesi ne tiek trumpai-19 metu. Butu ilga, bet pasikartojantys nuolatiniai faktai tik vis stipresni veiksmai atimtu ir mano, ir skaitancio laika. Nors padrikoss mintyse chaoso bus.
Tai buvo tarnybinis romanas. As jau beveik laisva ir atrode isgijusi po pirmo issiskyrimo, jis mastymuose skirtis ir vis begantis nuo savos. Kaip veliau suzinojau daug “draugiu” parsivesdavo”kavos” net i savo seimos namus. Taigi, du issiilge graziu santykiu, nuotykio, panasiai atrodem mastantys. Prasidejo draugyste ir nenorejau turbut matyti nre vienos raud veliaveles. Zinoma ir as esu umoko budo, bent buvau, dabar labai pasikeite ir pamastsu pirna, as ta, kuri kai kada galejau drebt ko negeba ( manau didele mano klaida, augau isiskyrusioje seimoje ), buvau nekantri, nes atrode viska zinau ir moku, savarankiska ir perimdavau daug vyrisku darbu pati, net didziavaudi, kad moku ir greiciau uz ji padarau( taip, tai nemoteriska ir tikrai vel cia klaida kaip moters). Tai ji zeide, nes buvo letokas, jaunesnis. Taip jis man perdave dali darbu, nes juk as geriau moku. Gyvenom, gime vaikas. Lyg viskas gerai, bet vis jautesi izeistas to, kad pradzioje as peremusi buvau ta role -geriau zinau, geriau moku. Pradejo atsiradus sunkumui sakyti, kad truksta erdves, kad nori keisti darbo sriti (dirbo visada gerose pareigose, uzdirbo, visad jaute atsakomybe). Taigi, praejus kuriam laikui po vaiko gimimo jis isleke dibti i kita salies gala. Po pusmecio grizo. Tada jutau, kad jis kazko iesko vis. Kaltinau save po vaiko gal kas, buityje uzstrigusi, isvaizda pakitusi. tada susirado darba vazineti i gretima miesta. Aisku suzinau apie draugyste su kolege. Vel grizta i namus ir jau kuriasi darbo vieta mieste. Cia lyg jau vaikas auga, lengveja, bet jam vis reikia tai sekretores , tai kontaktu nauju, tai pamiegos darbe. Lyg gerai, lyg negerai. Pradejus kalbeti isgerdavo ir prikisdavo tai kas buvo pradzioje, kad per daug viska peremusi ( nes nebuvo kam , priversta buvau ta daryti) ir nusalinusi buvau. Sakau klydau, bet tu dabar juk esi ir as mielai neperimu tavo vyrisku reikalu. Visada viskas baigdavosi tuo, kad kazkada pries kiek metu draugystes pradzioj ji pamenkinau taip. Pas psichologus nei kada nejo, neva darbui kenks,buvo patogu tuo visada gyventi ir prikisti, nes mate kaip man negera, kad as klydau ir noriu tai istaisyti, bet visada tai liko, nors nieko nekeite, nekalbejo, nesiklause, kad as po santykiu kur viska pati turejau daryti nebuvo sunku ir norejau pasirodyti, labiau, kad pagirtu. Tiesiog atrodo menkniekis, bet su juo , tuo priekaistu ir gyvenome, uzstrigome. Iskeitimai (kaip manau) daznejo, jam vis lengviau daryti bet ka, mane skaudinti, man sunkiau, prikibus tiesiog visada savybes kokia as buvau tada, ka sakiau, kokia as netikusi, kaip nebaigiu studiju, kaip negerai uzdirbu, kokia seima, etc. visur visaip as buvau bloga ir prasta. Ipratau. Beveik itikino ir saviverte numuse tiek, kad po moteru dziugavau jam grizus. Tada buvo metas, kai gyvenim atskirai, nes jam tai oro, tai erdves truko, tai nervina remontas. Emociskai smurtavo kaldamas menkinima istisai, nuolat turejau argumentuoti, kad net dabar ka sakydama pirma tikrinu info ar tikrai teisingai sakau ir gindamasi kalbu, nemoku lengvai net kalbeti ir savo nuomones issakyti. Atrodo isoriskai valdinga su nuomone, nes gynybine kalba, bet iki to as drebu kaip epuse ir bijau pasekmiu.
Tada vel vaikas po ilgo laiko, bedilaukiant pasake paliks. Buvo baisu. Gimus paliko, trumpam, grizo, bet kaip kaimynai gyvenome. O viena karta, jam isgerus, kai kudikiui buvo keletas men. pokalbio metu, priekaistaujant vienas kitam mane fiziskai suzalojo stipriai, teko ilgai gydyti pasekmes, komplikavosi. Po ivykio netrikiau policijai, bet metams issiskyre keliai, Kazkiek oadejo, per ta laika vel atleido mane, lskstr, gyveno kitur, patyre zlugima saves ir imones. zinoma sugrizo, prisuoke kokia as vienintele istiesianti ranka, patikima, net nuo giminiu nusisuko. Prisiemiau, pusmeti tojus. Po to uzauginau sparnus, sustiprejo, vel susikure viska su palaikymu. Vel atsirado, kad mera erdves, kitur miegoti, gyventi. susitikdabom gana daznai msistas, keliones, isvykos, prieziura rubu. Beje buvo pries zlungant net skelbima idejes, kad iesko kas sutvarkys drabuzius, islygins, pasklido kalbos kokia as nelyginu, nexiuriu. O buvo taip, kad as lyginu su kudikiu budama, o jis suduka ir tada kisa i nosi kokie nelyginti. Sakiau lyginsiu kai jam prireiks tuo momentu. taigi, gyvenom atskirai pusiau, su menkinimu mano, su patyciom, kurias ignoravau, su sudarasinejimu ir buvimu jo su kitomis. Tada pastebejau isgerimus, agresija, kuri atsiradusi ir buvo pries antra vaika po jo seimos nelaimes. isvykus i kelione tycia ( trige netycia, bet tai mate ir vaikai) trenke automobilio bagaxine per gslva pabojingai. Teko uzbaigti kelione, nes iskieto ir prabuvwu para stebedama save, o grizusi vykau i ligonine. Stipruus sutrenkimas. Issigandau. Atsirado vengimas, baime. Dar labiau nutolom, bet bijojau kaip beprote ji prarast. Pries kelis metus lyg nurimus, nors jutau kontaktu turi, bet buvo gana geras metas, dirbom kartu. Vel jaxkas oasikeite kai pradejo bendrauti su vienu drsugu, kuris labsi ji itakoja, jus splamai daznai itakojamas kitu. Tada atleido mane oaskut karta, vel prasidejo paieska moteru aktyvi, vel atskirai. Susitikdabom, bet buvom atskirai. vel priekaistai kokia bloga moteris, nelaklusni, kelione prikiso, kad as organizavau ir buvau jauduly ar pavyks fiddliam buriui itikti, suplanuoti. Grizus vel pajutau kazka sumastes. Nenoriu soradyti tam tikru dar detaliy, nes labai atpazistama ir dabar. Taigi, keli men atsitraukimas jo, kazko rezgimas ir pareiske, kad surado rytiete, kuria atsives, nelabegs ji ir klausts. Kad palieka. Vat tada buvo baime orarast, nezinau kodel buvo baisu praradt ta sudina gyvenima. Bet tvarkem dok, vyko kuzis pas mane, jis nuozmus su prieksistais ir dresura paklust, jei nori lesu isgyvenimui, ribotai, pagal paklusima. Buvo nevalgiau visai, lyg surakinti zandikauliai. Po to sutvarkius dok pradejo stsbdyti keiciant salygas. bijojau sunervinti ir vis daviau laiko. Siemet po Nauju padikrite ir usore, ir pradejau mokymus, dalyvavau konkursuose, nes nedirbu. Seminaryise lankiausi, nuotoliniu klausiau. Pas ji atveso gal ten kur , kad vis pakalbini, bet nk nekeitem ir gyvenom atskirai. Buvau atsargi, nes jo veiksmai, zodziai kito ne dienom, bet vslandom. Taviau bubo lengviau, jei jusdavau sgresija-atsitraukdavau, is skatinau apsispresti ir uzbsigti procesa Buvo padiilymas eusieiti, bet to nebebuvo. Dabar pasisake, kad yra kita ir ten bus labai viskas gerai, niostabi grazuole, o ka cia as. Sutiko skirtis, bet dok ruosima stabdo. zpradzioj net sske nenori, NES NEZINO AR KAS PAVYKS TEN, nes ji tokia pat beptote.
Si karta dedu taska galutinai. Bet taip bijau ir skauda, skauda na kodel vat toksm taip, einadi lyg sviestu, o as atrodo gera, empatiska, tvarkinga, bet gyvenu s. Nepaditikiu. Kai kas sako nemyliu saves, be savivertes, Taip, be jos. Bet na
pasakykit kas yra save myleti, save gerbti. Kaip tai daryti, kad ne tik arogantiskas ne, bet is vidaus tai butu. As nesuprantu . Kaip save mylet, kaip saviverte kelti? Kaip save mylima? Kaip baime, vidini nerima salinti, nes nk negaliu net daryti normaliai. Terapija jau gausiu.
