atleiskit, bet mačiau ir per labą rytą pristatymą projekto, ir reklamas ir tt dabar visur sukasi.
pristatymas neįtikino, kalbėjusi moteris atrodė pati nežino dar kaip žada padėti smurtą patiriančioms moterims.
pati tame šūde gyvenu daug metų ir nžn kaip iš čia pabėgti. tiksliau žinau, bet niekas man neduos to “milijono ir šokoladuko”.
tai žinokite erzina tokie projektai.
suprantu tik vieną - man ir policijoj sakė, nes netekus kantrybės buvau slapta nuėjus- provokuok kad duotų .... kad būtų įrodymai. cha! nu nenoriu aš invalidė likti, o jei po vieno smūgio manęs išvis neliks? kas tada mano dviems vaikams?! nėra jokios pagalbos psichologinį smurtą nuo antžmogio patirančioma moterims ir vaikams.
tiek aš tiek vaikai debilai, manęs žeminimas dirninimas vaikų akyse. aš manau kad pati realiai nesuvokiu kiek įklimpus esu. ir ką.... neturiu aš kur eiti. po tiltu miegoti nesinori. man 36. darbo normalaus susirasti negaliu jau n metų. jei dirbu pavienius darbus - turiu ind. veiklą - tai dažniausiai kaip tyčia būna big sprogimų diena. visa išsimakalojus smegenyse turiu važiuoti dirbti. visų akyse jis pizdiec koks geras. draugės sako skirkis... kiek galima jau 10 metų tu nesamonių. ir ką? kur man eiti? aš net savęs neišlaikyčiau o vaikų tam monstrui palikti tikrai nepaliksiu. dėl to ir esu čia, kad juos apginčiau kai reikia, kad jais rūpinčiaus. vergauju monstrui už vandenį ir duoną.
pačiai apsivemti norisi kai pagalvoju.
ir nžn, gal vienai dienai rasčiau pas ką prisiglausti bet tik tiek. kai jis žino kad esu viena ir niekas man nepadės tai labai matyt lengva. dar kažkada yra ir grasinęs, kad jei labai čia šakosiuos ir dergsiu jį tai žino kur mane pakast kad niekas nerastų. ir įrodyk tu kad ne žirafa aš dabar ir nwprisigalvoju. niekam neįrodysi.
sakė filmuok. tikrai tose situacijuose ne iki filmavimu būna, pamiršti kad ant žemės stovi išvis.
na ir net jei įrodyčiau ir tarkim “pasisektų” pagauti jo “darbelius” sakau, nėra kur eit. morkas po tiltu graužti su dviem vaikais?!