Net nezinau kaip pavadint sia tema.. Visko tiek daug, kad nezinau nuo ko ir pradet, nes viskas issibarste visiskai. Suvokiau kad esu santykiu ikaite, negaliu issivaduot. Parasyt as pareiskimas, pradetas ikiteisminis, draugui paskirta kardomoji, jis slapstosi nuo policijos, neina I apklausa, o as kvailele vis patikiu kad jis pasikeis ir bendrauju. Jei jis pajaucia kad tolstu, tuoj pat puola izeidinet, kaltint nebutais dalykai, uzsipuola vyrus gatveje neva tai mano meiluziai, nors tai tera praeiviai. Geria, del to kaltina mane, neva per mano isivaizduojamus meiluzius. Atsipraso, bet jei tik graziau pradedu bendraut su juo, po keliu dienu vel puola. Seka, slapta stebejo kelis menesius mano telefono isklotines. Vel gyvenu baimeje, tarsi prievarta bendrauju, nemoku nupasakot sio jausmo. Nieko nebenoriu, regis nusizudyt butu vienintele iseitis,nes paskutiniai metai kosmaras. Jauciu kalte, geda pries artimuosius. Atrodo niekad a tai nesibaigs, kol kuris nors is musu dings, nenoriu sedet uz zmogzudyste, bijau kad neatlaikysiu viena syki. Ir arba as pati, arba ji... Anksciau ir muse ir psichologiskai smurtavo, kaip nieko nesugebu, kaip atrodau, varydavo is namu nes teko pas ji pagyvent, vadindavo save mano seimininku. Veliau sedo, grizo pasikeites, keliem menesiam ir vel pradejo gert. Kodel jis taip elgiasi nesuvokiu... Nepaleidzia bet geria krauja...

Labas!! Kaip aš gerai suprantu tave. Aš irgi buvau už smurtą parašius pareiškimą. Bet santykių nenutraukiau, bendravau toliau, norėjau tikėti jo žodžiais, nors netikėjau, bet bandžiau apsimesti prieš save. O psichologinis smurtas buvo labai stiprus tuo laikotarpiu. Atrodė, kad nebesuprantu kas aplink mane vyksta, kas čia kaltas ir panašiai. Atrodo einu iš proto.
Tu nesi kvailelė. Tiesiog iš šito rato išrūkti yra labai labai sunku. Tai tarsi priklausomybė ir tie geri momentai, kai atrodo va jis gal pasikeis ir kurį laiką būna "gerai" duoda tą dozę ir dėl to sunku ištrūkti ir "medaus mėnesiui" pasibaigus. Man tas vykstantis teismas būtent ir padėjo. Aš savo pareiškimą buvau du sykius atsiėmus, bet policija kažkokiu būdu ta byla tikėjo ir leido man paskutinę įmanomą minutę apsigalvoti ir teisme liudyti (viskas vyko UK). Nes būtent tą paskutinę minutę aš apsisprendžiau leisti policijai man padėti nutraukti tuos santykius.
Išsivaduoti tu tikrai iš šito gali. Net jei ir atrodo, kad negali. Bet gali. (aš maniau, kad niekada nesugebėsiu jį palikti). xx

Moterys, pradėkit labiau save gerbti, negi fiziškai neįmanoma atsitraukti nuo tokio žmogaus? Ar Lietuvai reikia dar vienos nelaimės buityje? Suprantu, kad sunku, bet negi jis vienintelis žmogus, su kuriuo bendraujate? Juk kaip suprantu santykiai neįteisinti, vaikų nėra, tikriausiai dirbate... Nepykit, bet man atrodo norite prisišaukti bėdą. Nežinau kiek jums metų, gilioj jaunystėj ir aš buvau nelabai protinga, bet pasikartosiu, ką rašiau šitame forume savo istorijoje - neužsidarykite su smurtautoju tarp keturių sienų. Išeitis visada yra, tik panorėkite ją pamatyti.

As be galo noriu issivaduoti, pervargau ziauriai, tas jo bukumas veda is kantrybes, kalbos ir itarinejimai apie kitus neturi jokios logikos, jis sitaip manimi manipuliuoja. Jam nusispjaut I pasekmes tokio elgesio, elgesys kaip psichikos sutrikimu turincio zmogaus.jam paranoja, as pradedu baimintis ir tada esu tarsi priversta bendraut kad zinociau kur jis ka veikia. Nesuvokia kodel kvieciama policija, visada as likdavau kalta, neva isprovokavau, ar jis buvo isgeres. Galiausiai pasake kad I kpz buvau uzdarius nes norejau pasibuti su pareigunu kuris ji isveze.. Blogiausia kad situz kliedesius pasakoja visiem aplink, jauciuos kaip kokia paskutine s.... dra.rekia kad myli mane nors as tokia ir anokia. Atseit va koks jis nabagas, as bunu su kitais bet jis aukojas, atleidzia man, uztat gert pradejo.. Nu skaudu be proto. Jam nebuvo pasibaiges lygtinumas tai manau ses atgal tai kaip viskas atrodys? Jauciuos visiskai susipainiojus, kasdien laukiu kokios staigmenos, pavargau be galo, spaudziu tas emocijas bet galva jau plysta, tas pastovus nerimas, baime prarast per ji darba, namus.. Tada as buciau priversta grizt pas ji, gyvent sitam kosmare, o tai jau baisiau nei mirtis...

Jolanta0805

Ievutele atsakykite sau ar norite tapti tokia pati psichikos ligonė kaip jisai? Jei ne, susimąstykite. Jus gali sužlugdyti psichologiškai ir atsitiesti iš to vėliau gali būti be galo sunku. Patikėkite manimi, po 10 ar 15 metų galėsitės kiekvienos minutės, praleistos su tuo žmogumi. Ar to norite? Jei ne, nustokite gyventi jo gyvenimą. Jokių policijų, jokių jo nuodėmių skaičiavimų ar santykių aiškinimosi. Susirinkite daiktus ir išeikite. Nesvarbu kur. Bet nelikite ten, kur esate. O jei jis gyvena pas jus, jam išėjus pakeiskite spyną. Ir nieko nebijokite. Dėl ramybės verta kovoti. Visada verta. Pasirūpinkite savimi, niekas už jus to nepadarys.

Ievutele , mieloji, tu jo nepakeisi. Tai beprasmiška. Supratau tik vieną...jei noriu, kad kažkas pasikeistų, reikia pačiai ir keisti, ir pačiai keistis. Tik nuo tavęs priklauso tavo ateitis. Tokiais tempais, kaip dabar gyveni, kas bus po 10 metų, po 20? Ar tikrai tu to nori? Gal geriau metus kitus iškentėt tą vienatvės ir tuštumos liūdesį, ir po 10 metų būti laimingai? Mes tampam priklausomos nuo savo smurtaujančių antrų pusių, net jei tai ir tik psichologinis smurtas. Ir mums reikia pačioms atsisakyti tos priklausomybės. Bandyk atrasti savyje, kad tu esi pati sau įdomi ir reikalinga. Man tai padeda...
Stiprybės tau! Ieškok savęs...

Ievutele Labai suprantu, kad jautiesi visiškai susipainiojusi. Kur čia nebūsi. Esant tokiam užburtam rate, galva blaiviai tikrai neveikia. Ar kažkas iš artimų žmonių / draugų žino apie tavo situaciją ir kas iš tikrųjų vyksta? Kalbėjimas garsiai labai padeda šiek tiek kitaip pažiūrėti į savo situaciją ir daryti sprendimus. O jei būtų galimybė nuo jo atsitraukti ir nebendrauti su juo, mintys greičiau susidėliotų į vietas. Ko labiausiai bijotum, jei su juo bendravimą nutrauktum / pasikeistum telefono numerį ir pan.?
Tik tada, kai sunaikinau visus įmanomus kanalus, per kuriuos jis galėjo su manimi susisiekti, atsirado tas didelis didelis palengvėjimas ir pastovus nerimas ėmi atsitraukti. O tas, kad jį pasodino, labai padėjo nulinį kontaktą išlaikyti.
Jei yra tikimybė, kad jis sės atgal, tai gal čia būtų geriausias variantas? Ko konkrečiai bijai sakydama "tai kaip viskas atrodys"?
Jie labai mėgsta vaidinti aukas. Mano sakė ta patį. Galiausiai buvo "jei nebūtum pasakius, kad nenori su manim gyventi, nebūčiau sumušęs ir neturėčiau problemų su policija. o dabar toks aš vargšelis sugadintas mano gyvenimas, jei kriminalinis įrašas bus".
Šaunuolė, kad nenori grįžti pas jį gyventi.

Liepa va va. atrodo vyrai gi ne tie patys. o kai paskaitai istorijas, lyg apie mano ex jos būtų. ir visi jie vienodai nuspėjami. lyg būtų kažkokia atskira rūšis.

Ievutele mieloji, aš 20 metų sukišau...ir per juos niekas nepasikeitė. Pati matai, kad visų mūsų istorijos praktiškai vienodos. Ir vienintelis jų sprendimas, išrauti su visom šaknim ir išmesti tokius santykius į tolimiausią šiukšlyną. Ką tu prarasi tai padarydama? NIEKO. O atrasi ramybę, nepriklausomybę, laisvę rinktis, ką nori daryti ir kaip gyventi. Pradėsi vėl svajoti, nes žinosi, kad nebesugriaus niekas tavo svajonių. Atrasi save. Įsiklausysi į save, ko tu tikrai nori. Tu statysi pati gyvenimą tokį, kokio tu nori...
Argi to nenorėtum? Taip, pradžioj jausies pasimetus, bet palaipsniui viskas susistatys į savo vietas. Šis laikotarpis tikrai bus lengvesnis, nei praėję 5 metai. Gal pradžioj galėtum pagyventi su savo artimaisiais? Būtų lengviau ir drąsiau. O gėdintis čia nėra ko. Tu juk nieko blogo nedarai. Čia jis bando sugriauti tavo gyvenimą. Bando atimti tavo laisvę. Kovok už save. Tu esi per daug brangi, kad kažkoks niekšas kėsintūsi tave sutrypti. Ir neklausyk jo kalbų. Įsidėmėk, visos jo kalbos yra melas. Tokie žmonės ištikro nieko nemyli. Tai yra šaltakraujiškai apgalvota manipuliacija. Neduok jam tave valdyti.

Pries menesi persikrausciau pas mama, jai ketvirta stadija plauciu vezio, privalau dirbt, atlaikyti dar jo kliedesius. Mane tai zemina, tos kalbos apie kitus, lyg as buciau kokia pigi kekse, kuri varo keliais frontais, kuriai ner nieko svento. As isvis neisivaozduoju eina t su kitu I pasimatyma, man vyrai kelia kazkokias neigiamas emocijas. Darbe turiu but pasitempus, grazi, nerodyt kokia itampa spengia galvoje nuo visko. Juk suvokiau kad mylintis vyras mane palaikytu, rupintusi, globotu, o as durna vis klimstu ir klimstu. Atrodo jau va lendu is visko bet ir vel nepajauciu kaip plaukiu tam s..de.darbdavys zino sita situacija, man pasakyta aiskiai kad jei noriu dirbt turiu nebendraut su ta menkysta, nes jis tempia mane zemyn..dirbu cia seniai, visi cirku prisiziureje, visi nori ramiai dirbt, gyvent, o ir darbas gerai apmokamas.bijau kad prades valkiotis I darba jei nebendrausiu, neatsiliepsiu. Kartais tokia paranoja kad regis jis mane stebi 24h.Nei seima nei draugai nesuvokia kas tas psichologinis smurtas, kokie tai purvini zaidimai, kaip tai paveikia, ibaugina ir t. T. Visiem atrodo paemei ir nutraukei viska, pasiuntei ir dingo...

Ievutele suprantu, kad nėra lengva nutraukti viską, bet yra viena gera taktika - geriausia reakcija yra jokios reakcijos. Niekada, jokiomis aplinkybėmis nesivelkite į santykių aiškinimus, nebent dar nenorite visko nutraukti. Nesvarbu ar sekios, ateis į darbą ar kitur - tiesiog darykite tai ką turite daryti ir nesileiskite į jokias kalbas su juo. Nesiginčykite. Nesiaiškinkite. Nieko neįrodinėkite. Tyla dažnai pasako daug daugiau negu žodžiai. Patikėkit aš perėjau daug ir su šita taktika daug laimėjau. Įjungi durnių ir nereaguoji. Nesvarbu ką bekalbėtų. Kuo begąsdintų. Visos emocijos per laiką nurims. Jei nesivelsite į ginčus. Nepalaikykite diskusijos ir pamatysite kiek išlošite. Iš pradžių gal sukelsite dar didesnį jo pyktį, saugokite save, kad nesužalotų fiziškai. Vėliau viskas nurims. Išbandyta, veikia 100%

Is tiesu, labai pritariu tam pasiulymui, kad nereaguokite, nekalbekite, nebendraukite, neatsakykite. Jei einate namo, eikite, tegul seka is paskos, o jus ausinuka i ausis ir garsiai muzika klausykit. Neatrasykit nieko, neatsiliepkit. Jis jusu nelies, nes bijo. O jei pernelyg ikyri, triuksmauja - iskart kvieskit policija, rasykit pareiskimus. Ten tokia taisykle yra : jei trecias kartas, jau reikia byla duot teismui. Pasikalbekit su teisininku (kad ir prokuroru), ka fiksuot, ka rasyt pareiskimuose. Yra straipsniai ir uz terorizavima, persekiojima. Sunku irodyt, bet pavyksta, jei nukentejusioji sistemingai renka duomenis. Ir kuo maziau su juo bendraut. Kad netrukdytu jums sutikti ta nuostabuji vyra

Reiketu suformuluot sau tiksla, ko norite: kad jo neliktu nei pedsako, nei dulkeles jusu gyvenime? Nuo kada - nuo siandien? Ar nuo pirmadienio? Ir ka reikia padaryti, kad to pasiektumet? Nes jau daug padaret: nebegyvenat kartu, norit issaugot darba, stengiates buti grazi ir geros nuotaikos, ieskote budu tapti stipria ir ismintinga. Ir pasizadekite sau atlygius: po savaites nebendravimo palepinsite save torto gabaliuku, po dvieju - naujais lupdaziais, po menesio - naujais bateliais, po pusmecio - savaitgalio kelione prie juros. Tik svarbu aiskiai ivardinti, ko butent norite, ir bus paprasciau to siekti. Labai linkiu jums geros nuotaikos ir stiprybes!

Labai geri patarimai. Visu 100% už. Kai jis nebegaus to, ko tikisi, kai nebebūsite jo akyse nuolanki, paklusni avelė, jis pasitrauks pats. Jūs būsit jam per stipri.

Nikola viskas taip, tik tas pareiškimų rašymas man atrodo tuščias laiko ir energijos gaišimas, geriausiai auklėja elgesys, vienas veiksmas atstoja tūkstantį žodžių. Tylos siena. Taškas. Su siena niekas nekariaus

Jolanta0805 nesu susidurus su Lietuvos teisesauga, bet jei yra grasinimai, persekiojimas, keliama baime ir panasiai, i policija kreiptis reikia. Nes santykiu pabaigimas yra pavojingas laikas ir nereikia gresmes nuvertinti. Geriau ja pervertinti negu nuvertinti. Jei policija iveliama, bent jau yra kazkoks irasas. Jis jau teistas, ji turetu apraminti ir ispeti

O merginos, kaip daryti, kaip elgtis, jei jis būdamas blaivus, kol jam kas nors nekliūna elgiasi tipo normaliai? Ta prasme jis ateina po darbo ir šneka su manim kaip niekur nieko. Lyg nieko nebūtų nutikę. Tada irgi tylėt nieko nešnekėt? Nes jis mato, kad aš tyliu, tai pradeda dar labiau pykti. Tada jau ir blaivus pradeda grasinti. Nežinau kaip elgtis. Blaivus atrodo net agresyvesnis, tas jo žvilgsnis mane tiesiog baugina.