Nežinojau, kurioj temoj pasidalinti, tad gal paskelbsiu šitoj, FB radau aktorės Monikos Vaičiulytės prašymą/kvietimą, dalinuosi, gal norėtumėt prisidėti prie jos projekto, vardan kitų likimo seserų? ♥
"Sveiki. Nieko panašaus nesu rašiusi feisbuke. Ir dvi savaites galvojau, kaip sudėlioti tekstą tinkamai. Tačiau vis dar to nežinau. Todėl rašau, kaip yra. Noriu kreiptis į visus, kurie gali man padėti šiuo klausimu. Per karantiną parašiau projektą Kultūros Tarybai. Vasarą jį patvirtino. Iškart jo nesiėmiau, nes dariau kitus darbus. Dabar jį pradedu. Ir man reikalinga Jūsų pagalba. Ieškau realių moterų, patyrusių fizinį ar seksualinį smurtą, istorijų. Šiam tikslui specialiai susikūriau naują emailą, į kurį kviečiu norinčias parašyti savo istorijas. Užtikrinu absoliutų konfidencialumą. Prie emailo prieinu tik aš. Žinau, tai sunki ir jautri tema. Projektu nesiekiu nieko kaltinti, bet iškelti moterų bendrystės klausimą. Todėl kol kas jis turi darbinį pavadinimą "Tu nesi viena" (kuris eigoje gali kisti). Kadangi Lietuvoje pagal statistiką kas trečia moteris patiria smurtą, man ši tema atrodo labai aktuali. Aš nepadėsiu išspręsti šios problemos, nes nesirinkau savo gyvenime teisės ar psichologijos profesijų. Bet rinkausi meną ir šventai tikiu, kad per jį mes galime kalbėti apie tai, kas svarbu. Surinkau kelių žmonių komandą ir ją dar pildau. Negaliu žadėti gero rezultato kaip kūrinio. Nes nieko panašaus nesu dariusi. Bet galiu pažadėti į tai sudėti visas pastangas kaip menininkė ir visą savo požiūrį kaip moteris. Šiuo projektu nesiekiu jokios atskirties tarp moterų ir vyrų, nes žinau, kad yra ir daugybė vyrų, patyrusių ivairų smurtą, nuo psichologinio mobingo darbe iki priekabiavimų. Bet visų temų apimti negaliu, todėl šiai dienai esu prie šios temos. Projekte profesionalios aktorės pristatys (perteiks-išjaus-suvaidins) Jūsų istorijas visiškai išsaugant anonimiškumą. Tiesiog noriu, kad tai būtų tikros istorijos, o ne iš piršto laužta literatūra. Mano manymu, tos kurios patyrėte smurtą - bet koks jūsų sprendimas yra gerbtinas: pasakoti, slėpti, nutylėti, kreiptis į policiją arba metų metus nešiotis tą paslaptį. Niekas neturi teisės sakyti, kaip turėtumėte elgtis su savo istorija. Bet jei jaučiate, kad galėtumėte savo patirtį padovanoti šiai idėjai - aš būsiu labai labai dėkinga. Jei ryšitės parašyti man emailą, darkart užtikrinu, kad visi vardai, datos bus pakeisti taip, jog niekas neatsektų Jūsų istorijų. Labai laukčiau įvairaus amžiaus moterų istorijų. Nesvarbu kokioj aplinkoj ar įvykių eigoj tai vyko. Galbūt savo aplinkoje turite moterų, kurios nematys šio posto ir galėtumėt joms jį parodyti. Arba pasakyti šį mano projekto emailą. Ačiū, jei pasidalinsite šiuo postu.
❤
Laukčiau Jūsų laiškų :
tu.nesi.viena.monikai@gmail.com (paskutinis zodis -monikai, kam, ne monika)"
