Sveiki. Norėčiau pradėti nuo to, kad nepultumėte..
Situacija tokia: esu su savo vaikinu 6metus.dirbame užsienyje kartu. Tačiau prieš porą metų sutikau darbe kolegą, kuris man palietė širdį. Mes gražiai atrodo su juo bendravome, apsikabinėjome, juokaudavome ir net jis mane yra pabučiavęs man netiketai.
Tačiau atėjo toks laikas, jog turėjome išsiskirti man pakeist darbą (kartu su vaikinu) ir man niekaip kolega neisėjo iš minčių, aš myliu savo vaikiną tačiau tos ikyrios mintys mane tiesiog žudo.
Dabartinis laikas:karantino metu netikėtai mums pavyko susikontaktuoti ir pasisiuntinėjome erotinemis nuotraukomis, nežinau kas man tuo metu nutiko, kad jam paviesinau savo krūtinę ... Bet jau per vėlu, šiuo metu pergyvenu ir nežinau kaip elgtis su savo dabartiniu vaikinu su kuriuo irgi nenoriu skirtis o jaučiuosi ji išdavusi tokiu budu. Nes daug metu su juo. (bijau kad vaikinas kazka suzinos) o jau atstumiau tą kolegą,bet liko rizika, kad jei vaikinas sužinos apie mano tokius 'pasiklydimus'. Jis labai nusivils o as negaliu jo palikti arba iskaudinti arba izesti..
Patarimas
Inri
Po keleto kartu išgyventų metų į santykius ateina rutina. Vienas dėl kito stengiamės mažiau. Buitis, nuovargis, kartais bloga nuotaika paima viršų. Artimiausi žmonės mato mus visokius. Svetimiems negalime tiek pasakyti ir parodyti kiek savam žmogui. Jis tarsi kempinė sugeria viską. O ir jis laisvai jaučiasi, gali būti savimi, gali būti visoks. Bet tame telpa ir tai, kas gera, ir tai kas bloga. Kartais nebeparodome tiek dėmesio kiek rodėme anksčiau, pamirštame smulkmenas, siurprizus, laisvalaikį, apkabiname trumpiau, bučiuojame rečiau. Ir panašiai gauname atgal. Toks lyg plaukimas pasroviui. Lyg ir nieko blogo, tokia ramybė, lyg ir nieko gero. Ir tik babach kaip perkūnas, nauja, idomu, aistringa. Kažkas žavisi, geidžia, pastebi, mato, pagiria, domisi.
Visiems taip būna. Bus ir draugui.
Ir tik kiekvienas žmogus priima savo sprendimą. Paslysti ar ne. Kiekvieni nauji santykiai vieną dieną išeis iš tų trijų pirmųjų isimylėjimo metų, ižengs į tą rutiną, pasimatys įvairūs veidai, nuovargis, pastangų sumažėjimas, aprims aistra, dėmesys bus retesnis ir ramesnis. Vėl ta pati panaši situacija. Vėl užburtas ratas.
Tu myli draugą, tik esi tuose pažengusiuose santykiuose, kur nebėra drugelių, tik ramus užutekis. Saugok, stenkis, gaivink, puoselėk, domėkis, kurstyk. Savaime nebus nieko. Ir nesvarbu, ką daro, ar ko nedaro draugas. Santykius kuria moterys. Jei vyras nereaguos po kurio laiko, vadinasi ne jis tau skirtas. Yra tokia rūšis vyrų, dėl kurių stengtis neverta. Bet kaip suprantu, tavo atvejis nėra toks.
Na suklydai. Labai stipriai. Jautiesi išdavusi. Ir tai yra tiesa. Tai buvo pamoka tau. Kurios niekada nepakartosi. Nenorėsi daugiau taip blogai jaustis. Silpnumo akimirką tu paslydai. Ir kelio atgal iš to nėra. Arba prisipažįsti, papasakoji ir skauda jam. Arba pasimokai, ir gyveni su kaltės jausmu, o skauda tau. Tu pasielgei netinkamai, manau ir skaudėt turi tau. Bet čia tik mano nuomonė, kuri nebūtinai yra teisinga. Emocinė ir fizinė neištikimybė yra panašūs dalykai. Ir nežinia, kuris skaudesnis.
Mokykis atpažinti savo jausmus. Jei traukia svetimas, ieškok bėdų namuose, gal tau tereikia daugiau lsiko praleisti su draugu. Ir nelygink. Pirmųjų ir šeštųjų metų.
Politikų apklausa. Ar Lietuva turėtų ratifikuoti Stambulo konvencija, kuri įpareigoja valstybę vykdyti nuoseklią smurto prieš moteris prevenciją, pagalbą nukentėjusios, griežtinti bausmes smurtautojams. Dauguma yra prieš, nes bažnyčia ir konservatyvūs judėjimai, skleisdami melagingą informaciją. Stambulo konvencijos tektą galite rasti internete. Nuoroda nuomonės išreiškimui. https://polltix.co/v/pOWroan