Mergele_ Yra posakis "velnias slypi detalėse"... Kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti atskiras sąvokas. Dabar aišku, kaip ji supranta tą sėslų gyvenimą. Žmogus dirba ir uždirba ir turi finansiškai priklausimą žmoną, kuri niekur nuo jo taip lengvai nepabėgs, todėl jis gali atsipalaiduoti. Nu brudai jie yra ir viskas....
Aš buvau su tokiu vyruku neseniai susipažinus, fainas išsilavinęs ir vis jis apie mano studijas klausinėdavo, kokioje srityje planuoju dirbti ir pan. Po to domėjimasis virto klausimais su priekaištais "bet juk tau reiks daug dirbti, ane?" Nu taip, sakau, kas nori uždirbti, tas turi dirbti. Tada prasidėdavo ilgi išvedžiojimai apie tai, kaip "negerai rinktis tokią sritį, kurioje daug dirbti reikės ir kur man žinoti, kad aš tikrai ten dirbti noriu ir pan.". Po to kalbėdavo, kad "iš kur aš galiu žinoti, ko noriu gyvenime ir kad mūsų požiūris į gyvenimą nesutampa". Tiesa, kodėl mūsų požiūris į gyvenimą nesutampa ir kodėl aš negaliu žinoti, ko noriu, taip ir nepaaiškino. Suprask, reikia moters, kuri duotų maisto, sekso ir neužstotų televizoriaus... 🙂 Tai teko atsisveikinti.
Prieš tai buvęs prie mano studijų taip pat kabinėjosi ir jau buvo nusprendęs (be mano pritarimo), kad eisiu dirbti į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, nors pagal studijas galėčiau pretenduoti daug aukščiau, žinoma labai daug dirbdama.
Jetau, moterys, ar normalūs vyrai išmirė, kaip dinozaurai ar dar neevoliucinavo, taip ir liko su primato protu....?