Norėčiau pasidalinti įžvalgom dėl psichologo konsultacijų poroms, esant smurtiniams santykiams. Asmeniškai jų nesu turėjusi, tačiau mano nuomonė yra iš Lundy Bancroft knygos „Why does he do that“, kurią vos pasitaikius progai rekomenduoju perskaityti kiekvienai. [autorius turi ilgą patirtį dirbdamas su smurtaujančiais vyrais, ir šita knyga parašyta iš jo praktinių žinių]. Paprastai vengiu duoti kategoriškų patarimų moteriai, kuri yra smurtiniuose santykiuose. Visgi vieną labai stiprų turiu: neiti į porų psichologo konsultacijas. Jos gali spręsti tik normalių santykių problemas, kuriuose yra dialogas tarp dviejų žmonių ir abipusė pagarba. Argumentai, kodėl tai duotų daugiau žalos nei naudos yra iš skyriaus „The process of change / The abuser in couples therapy“, p.351-354.
• Porų terapija tiek smurtautojui, tiek moteriai pateikia iškreiptą žinutę. Smurtautojas gauna patvirtinimą, kad moteris irgi kažką turėtų pakeisti savyje, jog jį mažiau nuliūdintų / supykdytų. Tačiau tam, kad jis iš tikrųjų pasikeistų, jis turi nustoti galvoti apie savo jausmus, bet galvoti apie savo elgesį ir apie jos jausmus. Iš psichologo gali išgirsti „Jis irgi jaučiasi, kad tu smurtauji prieš jį“ [o juk dažnai moteris išgirsta tokį kaltinimą iš pačio smurtautojo]. Kuo labiau smurtaujantis vyras save įtikina, kad jo išgyvenimai yra tokie patys kaip jo partnerės, tuo mažesnis šansas, kad jis kada nors pasikeis. [nepamirškim, kaip gerai smurtaujantis vyras moka vaidinti auką ir įgauti aplinkinių pasitikėjimą].
• Žinutė, kurią iš porų terapijos gali gauti „ Tavo smurtaujantis partneris gali pasikeisti, jeigu tavo elgesys su juo pasikeis“. Tačiau smurtas kyla ne dėl blogos santykių dinamikos. Pakeisdama savo elgesį nepakeisi jo elgesio, nors jis labai įmanydamas bandys įtikinti, kad jei pasikeisi tu, pasikeis ir jo elgesys su tavimi.
• Vienas iš pavyzdžių, kuriuos Bancroft duoda yra iš profesinės knygos kaip porų terapija vyksta esant smurtiniam santykiams. Toje knygoje tai pateikiama kaip teigiamas pavyzdys, kurį Bancroft sukritikuoja. Psichologas „susitarė“ su pora, kad vyras atsisakys savo bauginančio elgesio, jei moteris nustos skirti tiek daug dėmesio savo draugams, nes tai kelia įtampą jos santuokai. Tačiau šiuo atveju psichologas padėjo vyrui gauti tai, ko jis nori – atriboti moterį nuo tų žmonių, kurie jai svarbūs ir taip pat kurie jai gali padėti.
• Jeigu psichologas nėra pasikaustęs smurtinių santykių srityje, jis gali pakomentuoti „ Atrodo, kad tu suverti visą kaltę vyrui ir nenori pasižiūrėti į savo elgesį“. Taip vyras ir psichologas atsiduria vienoje barikadų pusėje, ir moteriai vėl gali tekti save ginti [arba bergdžiai bandyti keistis]. Vien dėl to, kad tai kas tinka normalių santykių problemų sprendimui visiškai netinka, kai santykiuose yra smurtas.
• Kitas pavyzdys, kurį Bancroft duoda, apie moterį, kuri psichologo konsultacijose atsivėrė ir papasakojo apie visą patiriamą smurtą iš partnerio. Psichologo kabinete vyras vaidino, kaip gailisi ir kaip anksčiau nesuvokė, kokį skausmą jai kelią. O kai jie liko vienu du, jo smurtas prieš moterį dar labiau suintensyvėjo – kaip ji drįso apie tai papasakoti.
• Jei porų konsultacija yra vienintelis dalykas su kuriuo vyras sutinka – nes tikriausiai norės visą kaltę suversti tau – galima galvoti, kad tai geriau negu nieko. Gal visgi psichologas bus moters pusėj ir įtikins vyrą pasikeisti. Bet labai tikėna, kad tada išgirsi kaltinimą iš vyro – „tu nuteikei psichologą prieš mane“.
• Bancroft taip pat mini, kad kai kurie jam žinomi psichologai sako, jog jei jie dirba su pora, kurių santykiuose yra smurtas, jie pirmiausia prašo, kad nebūtų smurto, kol jie vaikšto į terapiją ir kad nebūtų jokių neigiamų pasekmių moteriai už tai, ką ji terapijoje pasakys. Toks pažadas iš smurtaujančio vyro yra niekinis. Smurtaujantis vyras randa pasiteisinimą bet kokį pažadą sulaužyti, jeigu turi tam svarią priežastį (o ta gera priežastis gali būti kiekvienas kartas, kai jį jo partnerė „nuliūdina“).
Aišku, galima sakyti, kad būna išimčių, gal psichologas tikrai geras. Bet visgi didelė tikimybė, kad į smurtinių santykių problemas bus pažiūrėta, kaip į normalių santykių problemas, kur kompromisai yra svarbūs. O jeigu ne, ar tikrai nebus kaltinimų iš vyro, kad žmogui iš šalies buvo per daug papasakota.
