Sveikos, moterys, matau, dauguma čia dalinasi patirtimi hetero šeimose ar porose... Bet niekur nerandu jokios informacijos, kur būtų kalbama apie smurtą, kurį gali patirti, patiria šeimos, kuriose abu partneriai ar partnerės moterys... Turiu omenyje asmeninę situaciją, kai kažkada pasiryžau padėti draugei užauginti vaiką, apsigyvenom kartu, ir auginau tą vaiką kaip savo... Žinojau iš anksto, kad ji problemiška - alkoholikė, turjusi psichikos sutrikimų. Faktiškai dėl to ir ryžausi tai avantiūrai, nes bijojau dėl vaiko... Ko gero tada pervertinau savo galias, nes, nors ji metė gerti, ir aktyviai užsiima savo terapijomis, situacija kuo toliau tuo labiau darosi katastrofiška ir sunkiai valdoma dėl visko - ją viskas siutina, kas susiję su manimi - ir mano maistas, ir mano įsitikinimai, ir tai, kad kai ji būna visa pasiutusi, vaikas glaudžiasi prie manęs - ji tada kaltina mane, kad atėmiau iš jos jos vaiką... Ir viską, visą mano egzistencijq vadina smurtu prie ją, nors aš kiekvieną dieną jos žeminama ir užgauliojama visasi įmanomais bjauriausiais žodžiais... Ir dar ją siutina, kad esu "nenuolanki", pilna puikybės ir egoizmo, nes kai ji užgaulioja, "neatsuku kito žando", o arba nutyliu tam kartui ir kitą dieną, kai ji būna šiek tiek atsikvošėjusi, kaip man atrodo, parašau žinutę, kad ji neteisi dėl to ar kito dalyko, arba atsakau, jei nebeištveriu to, būna, kad irgi pakeltu balsu, nors stengiuosi susilaikyti nuo užgaulių žodžių... Tiesiog stengiuosi nepasiduoti ir netapti auka... Pernai, per pirmą karantiną, porą kartų jai pavyko mane tiek užgauti, kad išprovokavo, kad ranka šiek tiek stuktelėjau per kuprą, bet iš karto ranką atitraukiau, nors pyktš sukėlė milžinišką... Ji iš karto mane įrašė į pasaulio didžiausių smurtautojų tarpą ir nenustoja išpūtusi akis per kiekvieną naują konfliktąrėkti man, kad čia aš esu smurtautoja, o ne ji... Vaikas, aišku, žiauriai kenčia, ir tikrai nebežinau, ką daryti.... Išeiti negaliu, nes tada vaikas klykia ir verkia, kad neišeičiau... Bet ir pasilikti nebeįmanoma, nes ji kasdien rėkia man, kaip manęs nekenčia, kokia aš jai atgrasi, šlykštynė, ir iškoneveikia visais bjauriausiais įmanomais epitetais... Suprantu, kad karantinas, ir gal jai psichinio sutrikimo paūmėjimas, kad nesugeba adekvačiai reaguoti į jokią situaciją, bet man jau irgi psichika ant ribos...
