Pasakyt nieko nenorėčiau. Visvien viską savaip perfrazuos. Norėčiau, kad jam tektų pagyvent su degradavusia alkoholike...
Ką norėtum pasakyti smurtautojui, jeigu vėl jį pamatytum
7 dienos later
Galima ką nors pasakyti žmogui, kuris padarė išvadas ir pakeitė mąstymą. Bet žmogui, kuris po šiai dienai gailisi, kad "mažai davė", nesinori sakyti nieko...
6 dienos later
Antradienį bus trečias teismo posėdis, kuriame jį vėl matysiu.. iki kiekvieno posėdžio galvoje sukasi makalinė iš emocijų, prisiminimų ir to ką norėčiau pasakyti jam ir jo advokatui. O kai vėl atsiduriu prie rubinės, o priešais jis - tiesiog apsisuku ir einu priešinga kryptim.. o teismo salėje net į jo pusę nežiūriu.. tiesiog norisi, kad viskas kuo greičiau baigtųsi, kad ji nuteistų už tą smaugima trankimą, tampimą už plaukų, kad tiesiog teismas jį nubaustų pagal turimus įrodymus- mesicinos išrašus apie paliktus sužalojimus ir policininkų parodymus, net jeigu šis myžnius ir meluoja, jog net neprisilietė..
nors suvokiu, jog tai kad jį nuteis nesugražins man pasitikėjimo savim ir nenuplaus to apmaudo ir kaltės jausmo, kad kaip galėjau būti tokia kvaila ir nenujaust ir juolabiau nesugebėjau apsiginti.. bet bent jau teismas apgins mane, jei pati nepajegiau apsiginti..
Juliana manau, kad tikrai teismas jį nubaus, o Jūs nesiduokit kokiems pagraudenimams, kad taikytis reikia, ar atleist. Neprašykit švelnios bausmės, sakykit, kad Jūsų sveikatai ir net gyvybei pavojus buvo, kad Jūsų patirti skausmai, išgyvenimai, siaubas - niekas nepamiršta, kad Jus kaip žmogų tokiu elgesiu žemino ir niekino, ir jis nepasikeis, nes nekarto nesikeitė ir nesigailėjo, todėl turi būti kuo griežčiausia bausmė ir būtinai įpareigoti nuo smurtavimo gydytis. Gaila, kad Jums tenka tai išgyventi, bet turbūt pabaiga jau arti. Sėkmės!
10 mėnesių later
Sena tema, bet manau aktuali. Prieš metus būčiau bijojusi savąjį sutikt, būčiau nežinojusi ką sakyt...būčiau buvusi bet kokiems žodžiams per silpna. Prieš pusmetį būčiau norėjusi išrėkti kaip jo nekenčiu, kaip linkiu jam tikro pragaro šiam ir kitam gyvenime...dabar nebenoriu jam pasakyt nieko. Turiu atsakymus į visus klausimus, laikau jį pabaisa, velniu, parazitu ir nuoširdžiai užjaučiu tas ir tuos, kurie šalia jo. Keista, bet nuomonė JAU ta pati kaip pas daugelį - jis nevertas, kad su juo šnekėčiau, tuščia vieta ir tiek... turbūt tokia savijauta yra sveikimo dalis.
Saja
Az irgi perėjau per panašius etapus. Tik dabar noriu kad jam sektųsi, kad gyventų laimingai ir pasikeistų, kad nebeaugintų to pykčio, o tiesiog paleistų.
Jo pyktis, man varo baimę, o jei rastų kur nukreipti energią - į savęs tobulinima, darbą, mielą veiklą, gal pats pamirštų ir sugebėtų širdy paleisti..
9 dienos later
- Redaguota
Eik nx.... (jei pabandytų man užkalbinti). Nu gerai, gal ne taip grubiai ir tiesmukai, bet potekstė būtų aiški. O šiaip praeičiau kaip pro tuščią vietą. Tokie net neverti mano kalvos pasukimo.
- Redaguota
Agne, nebijok būti egoiste ir nesigėdyk tos neapykantos, kurią jam jauti. Jis tau sudirbo gyvenimą ir tu jo nekenti kaip ir mes visos. Jis tikrai nepasikeis, nes vyrai šiaip nelinkę keistis, jų tobulėjimas baigiasi tualete. Reikia tikėtis, kad jis vedamas to pykčio pats susigadins gyvenimą arba gaus gerą antausį. Tokį antausį, kad pajaustų baimę. O šiaip tai, kaip šuo piktas, geriausia priemonė jį nušauti, deja mūsų valdžia seime tokius teroristus toleruoja ir net rimtų bausmių niekas neskiria.
Taikliai pasakyta 
Juliana, teismo salėje palinkėčiau jam drąsiai prisiimti atsakomybė, su tokia pat drąsa, kaip jis tave drąsiai smaigė ir tąsė už plaukų. Ar jis drąsus tik moteris mušdamas?
Roberta
Taip, esi visiškai teisi. Teisinė sistema, aplinkos požiūris juos teisina, mus skriaudžia. Bet manau, kad su laiku tai keisis. Nebe tokie jau laikai. Auga nauja karta, kur moterys smerkia tokį vyrų elgesį.
Sugadino jis gyvenimą man. Ir tai buvo ta kaina, kurią sumokėjau dėl visko, ką turiu šiandien. Ir kokia tapau. Vis galvoju, kodėl nesigavo normaliai viskas iškart. Nes nemylėjau savęs, negerbiau, negalvojau, kad esu verta gero vyro. Ir tai buvo pagrindinis dalykas, kuris neleido laiku pabėgt nuo jo. Visokių žmonių yra. Tik ne su visais mums būna pakeliui. O atpažint ir atsirinkt - buvo mano atsakomybė. Nebijant, kad kito neatsiras, kaip čia aš nesugebu sukurt ilgų santykių... ir aš nemečiau jo laiku, kai pamačiau, kad tą daryti privalau. Bijojau kažkieno pasmerkimo, vienatvės, finansinio nestabilumo. O vėliau vistiek perėjau per visą tai, tik labai skaudžiai ir daug prarasdama. Jis davė man pamoką - dabar žiūriu į tai tik iš šitos pusės. Ir tikrai nebejaučiu neapykantos. Tai buvo anksčiau. Dabar man jo gaila. Aš atsigavau, daug išmokau, atsitiesiau, vėl kvėpuoju ir gyvenu, o jis liko tam pačiam taške. O kai kuriuose dar smuko žemyn. Realiai likimas jį baudžia taip, kad aš baisesnių žodžių net ir norėdama nebegalėčiau pasakyt. Bet ir nenoriu. Jau nebe. Tegu.... ir tik tegu būna toliau.
Iš tikrųjų kiek teko dabar pažinti žmonių, kurie smurtauja, aš atsiriboju nuo jų iš pirmo karto. Kažkokia tuščia vieta, ne žmonės, ne vyrai. Tokie maži maži. Juos jau nuskriaudė gyvenimas, aplinka, vaikystė, pasirinkimai, blogi draugai, baisios žmonos ir draugės. Jie tokie vargšiukai maži. Tik gaila, kad jie nuolat gyvena šalia mūsų, prasilenkiam gatvėse, darbuose. Kad jie turi valdžią. Bet jie blogesni. Visom prasmėm. Ir jie tą žino. Nors ir nesako niekam šito....
- Redaguota
O, šventas naivume, sakai "nebe tie laikai"? Laikai čia ne prie ko... Pažiūrėk, kas dedasi Lenkijoje, Vengrijoje su moterų teisėmis. XXI amžius, Europos sąjungos valstybė, o ritasi žemyn, kaip sniego gniūštė.
- Lietuvoje bažnyčia ir didelė dalis seimo narių, stojasi piestu, kad nebūtų ratifikuota Stambulo konvencija, kuris yra labai svarbus teisinis dokumentas kovojant su smurtu prie moteris. Tam pasitelkiamos įvairios fantastinės teorijos, neva Stambulo konvencija griauna šeimas ir pažeidžia "tradicines vertybės". Jei mūsų valdžios vyrai ir bažnyčia galvoja, kad moterų mušimas tradicinė vertybė, kurią reikia saugoti, mūsų šalyje yra labai daug problemų.
- XXI amžiuje Lietuvoje eina kalba apie abortų draudimus. Normalus lytinis švietimas, anot seimo vyrų, jaunimo tvirkinimas, kontraceptinių priemonių kompensavimas socialiai pažeidžiamom grupėm - nėra pinigų. Bet drausti abortus, kas yra priverstinis naudojimasis žmogaus kūnu, kažkam atrodo labai protingas sprendimas. Ir ta tema nuolat ištraukiama.
- Kuriasi įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurios užsiima visuomenės" smegenų plovimu" ir tikrai ne moterų naudai. Užsakinėjami straipsniai, kuriuose pateikiama visiškai klaidinga informacija moterų teisių klausimais (kad ir tarkime kalbant apie tuos pačius abortus). Ir dažniausia apie tai kalba neva koks tai mokslo žmogus, pvz.: psichologas. Kad straipsnis atrodytų protingesnis, kalba apie atliekamus tyrimus, nors nuorodų į juos nepateikia, dažnai mini skaičius, kurie iš piršto laužti ir .t.t.
- Nereikia naiviai įsivaizduoti, kad "kitokie laikai", viskas keičiasi. Žmonės visais laikais turėjo tas pačias ydas. Tiesa ta, kad vyrai visada buvo ir liks gyvuliai. Taip, yra civilizuotų, gerai išauklėtų, bet polinkį dominuoti jie turėjo, turi ir turės. Tarp įtakingų valdžios vyrų ir kitų įtakingų žmonių nemažai tokių, todėl mes turime teik problemų su moterų teisių užtikrinimu. Kad ir kaip žiauriai beskambėtų, aš savo dukrą auklėčiau, kad visada žiūrėtų savo interesų: kaip baigti mokslus, uždirbti pinigus, mintis sutelkti į tai, kaip turėti tvirtą padėtį visuomenėje, o ne kaip susirasti vyrą. Jis gali būti arba ne. Geriau nieko, nei bet koks. Nereikia galvoti, kad moterų teisės, tai kažkas ateinantis su laiku. Tai, kas yra šiandien, sunkiai iškovota ir labai trapu, nes į tai nuolat kėsinamasi.
Roberta
Gal ne visai taip išsireiškiau, gal tiesiog mūsų nuomonės skirtingos. Aš nededu kažkiek vilčių į valstybę, kaip į gelbėtoją. Sakydama, kad keičiasi ir auga naujos kartos, turėjau galvoj, kad požiūris apie santykius keičiasi pas moteris. Anksčiau jei negeria, nerūko ir per mergas neina, tai vyras tobulas ir moters pareiga rūpintis vyru ir vaikais. Dabar šitaip nieks nebegalvoja. Ir dukrų neauklėja. Ir sūnų neberuošia būti liurbiais sofų, kompų sėdėtojais alų apsikabinus. O mūsų močiutės taip gyveno ir drebėjo dėl bele kokio „ką žmonės pasakys”. „Tokia jau, vaikeli, ta moters dalia. Kentėk.”
Po truputį bet situacija keičiasi. Aš tik apie šituos dalykus galvojau rašydama. Be to, kaip ir sakau, nededu vilčių į valstybę. Jie ten atskirai žaidžia, net nežinodami realių problemų, su kuo susiduria skriaudžiamos moterys. Ko joms reikia, kaip galėtų padėti. Ir jie tegu žaidžia savo smėlio dėžėj. Mano smėlyje yra mano vaikai, jų teisingas auklėjimas, pažįstamos moterys ir jų vaikai. Tik tiek galiu, tik tiek ir darau.
Tas pats dėl lytinio švietimo. Matau ką mokosi vaikai, nėra ten jokio švietimo. Bet juk galima su jais apie viską, kas su tuo susiję, atvirai kalbėtis namuose. Net jei tai tvirkinimas ir per anksti, geriau jau tegu žino per daug ir per anksti, bet nepaslysta ant pirmo sutikto berno. O mokykloj juokėsi, kai dar būnant šeštoj klasėj atėjo teta su paketu ir rodė kaip jį prilipdyt ir kas yra mėnesinės. O juokėsi dėl to, kad kam kalbėt apie tai tada, kai visom mėnesinės jau vyksta ir visos viską žino. Ketvirtoj klasėj butų aktualu gal. Bet tiesiog, mano, kaip mamos, pareiga yra auklėt dukrą laiku, o ne palikt visą atsakomybę kažkam mokykloje ir dar tikėtis, kad tai bus laiku ir kokybiškai. Tas pats ir dėl kontraceptikų. Tai aš ją vesiu pas gyd, pirksiu ir dar priminsiu, kad gertų, nes mūsų valstybė, mokykla nei pasakys, nei nemokamai padalins. Ar ne per daug atsakomybės? Daug. Bet susitvarkyt su tuo galiu. Arba privalau galėt, nes esu viena.
O dėl dukros auklėjimo užsitikrinant visą pagrindą, visai tau pritariu. Tik nesu linkusi visų laikyti gyvuliais. Šita frazė vaiką sutraumuotų irgi.
Į moterų teises nesu per daug įsigilinusi. Realiai turiu ir taip sunkią naštą tempt ir padėt visam pasauliui negaliu. Šiuo metu. Nors ir labai norėčiau būt naudinga.
- Redaguota
- Teisingas vaikų auklėjimas, JAU yra pasaulio keitimas. Tai, kad nebijojai pabėgti nuo smurtautojo, TAIP PAT - pasaulio keitimas. Tai nesakyk, kad neprisidedi prie pasaulio keitimo.
- O kas dėl valdžios. Kažkiek sutinku su tavi ir kažkiek ne. Sutinku, kad pirmiausia reikia pačiai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, o ne laukti, ką duos valdžia, bet dėl to, kad neturime kelti jiems reikalavimų, tikrai nesutinku, bet... Moterys sudaro maždaug 50 proc. Lietuvos gyventojų, mes esame mokesčių mokėtojai, tai padaryti elementarius žingsnius, kad būtų užtikrinamos mūsų teisės, tai yra mūsų valdžios PAREIGA. Sakote, jie nežino ir nesupranta, kas vyksta moterų gyvenime. DAR IR KAIP ŽINO. Nevyriausybinės organizacijos nuolat informuoja, teikia informaciją, statistinius duomenis. O politikai, išjuokia bet kokias iniciatyvas pagerinti moterų padėtį Lietuvoje ir tyčia stumia įstatymų projektus, kad gražintų mus į viduramžius. Pvz.: Tamoševskio ir visos Lenkų rinkimų akcijos stumiamas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas. Jis pažeidžia ir tarptautines sutartis, kurias pasirašius Lietuva ir Teisėkūros pagrindų įstatymą. Ir ar ne keista, kad Tamoševskis, kuris neva taip kovoja už gyvybę, nepateisina abortų, žada pensininkams nemokamus vaistus, bet moterims nemokamų kontraceptikų nesiūlo, užtat siūlo abortų draudimą? Gerulis ane...? Pagal tą įstatymą abortą būtų galima atlikti per 3 mėnesius, nuo išprievartavimo, jeigu įrodoma, kad mergina buvo išprievartauta. Na, atsižvelgiant "kaip greitai" vyksta ikiteisminis tyrimas ir kiek jų nutraukiama, nes pritrūko įrodymų, prievartos vaisius pradėtų lankyti mokyklą, kai paaiškėtų, kad abortas buvo galimas. Apie moterų norus ar nenorus iš vis kalbos nėra.... Galėčiau daug papasakoti, nes jau kokie 7-8 metai aktyviai seku ir domiuosi šia tema. Liūdna, kai psichai ir smurtautai patenka į valdžią ir ten bando įgyvendinti šizofreninius planus.
- Gerai, kad atsakingai žiūrite į vaikų lytinį švietimą, bet ne visų vaikų tėvai tokie. Ar kiti vaikai nusipelnė mažiau? TIKRAI NE. Mokslu grįstas lytinis švietimas (ir laiku), reikalingas visiems vaikams.
- Reikia domėtis, kas vyksta aplinkui, reikia pasidomėti, už ką balsuojame. Valdžia turi atstovauti MŪSŲ INTERESUS, jie mums brangiai kainuoja ir nėra savarankiškas objektas, kuris turi teisę daryti, ką nori. Todėl, kad moterys nesidomi, nereikalauja, jie ir daro, ką nori.
Roberta prieš keletą metų pabandžiau kelti į viešumą, rašiau, siūliau. Aš visiškai atsitrenkiau į uždarytas duris. Niekas nenori nei girdėt, nei keist. Nieko. Pasijutau kaip dundukė bandanti kažką daryt. Sėdi sau žmonės, turi darbą, popierius varto, dėlioja, pietauja, namo važiuoja... o čia kišasi kažkas su pasiūlymais. Ramybę drumsčia. Pažadėjo, padėkojo.. svartysim, sako. Ačiū.
Ir tuo baigėsi. Pirmą antausį gavau nuo buvusio vyro, antrą nuo valdžios. Negaliu konkretizuot, pasakot visko kas, ką ir kur. Turiu tam priežasčių. Bet jei galėčiau, bandyčiau keist viską kur kas stipriau ir energingiau. Dabar tik galiu prisidėt, jei kažkur kažkam to reikia. Tyliai ir be viešumo.
- Redaguota
Labai teisingai viską susakei. Matau, kad domiesi ir žinai ką kalbi. Tik kaip visa tai keist....