Sveikos merginos,
Norėjau tiesiog pasipasakoti savo situaciją, labai sunku šiuo metu. Su draugu esame kartu 8metai, mums po 37 ir 38 metai, gyvenam užsienyje. Taip atsitiko, kad neplanuotai pastojau, pamiršau išgerti tabletę. Vaikutį planavome po poros metų (kadangi mano draugo nebaigtos studijos, kuriuos reikalauja labai daug financu ir psichologinės ištvermės) liko metai laiko. Aš dirbu, galiu finaciskai išsilaikyti, tačiau draugas prašo darytis išvalyma, ir palaukti kol baigs studijas ir susiras darbą, kad būtume apsirūpinę. Kasdiena vis sulaukia spaudimo, kad pasidariau išvalymą, bet aš to nenoriu. Pasakiau, kad grysiu viena į Lietuvą ir uzsiauginsiu viena vaikutį, bet jis nesutinka, sakė neleis vienai išvažiuoti, nepaliks vienos su vaiku. Negana to šiandien atėjo jo mama pakalbėti su manimi, kad priimčiau tinkamą sprendimą, juk dabar nelabai geras momentas auginti vaiką, o ir jos sūnus dabar nenori vaikų kolkas.is jos pusės jokio palaikymo, kad pasilikciau vaiką. Po tiek metų pasimatė tikras žmogaus veidas. Na, spaudimas psichologiškai iš visų pusių, labai sunku nepasiduoti jų įtakai, bet stengiuosi iš visų pusių. Gal buvo kam panaši situacija, kaip jūsų istorija pasibaigė?
Ačiū, kad perskaitėte
