Dovi gyvenimo paradoksas bet aš pradėjau atvirai pasakotis vyro draugui, kuris iš arti matė mūsų santykius tad ir pasakoti daug nereikėjo viską suprato iškarto, juo labai pasitikėjau, nes pats turėjo santykių problemų išsigydė alkoholizmą, nuėjo ilgą psichologinio atsistatymo kelią. Vyriškas palaikymas labai padėjo suprasti vyriškąją pusę, kad jie iš žmonos tikisi švelnumo ir moteriškumo. Aš tuo metu buvau tapusi tarsi antras vyras šeimoje, laikiau viaus keturi kampus. Tai labai padėjo pasižiūrėti į situaciją iš šalies. Reikėtų ieškotis palaikymo artimoje aplinkoje, bendrauti su šeimomis kurios būtų tarsi pavyzdys kaip reikėtų gyventi. Kai pradėjau ieškoti pagalbos manęs neatstūmė niekas, nors turėjau didelių baimių, kad palaikys mano vyrą. Nors buvo ir taip, man mano draugė pasakė koks nuostabus mano vyras, tuomet dar syk pergalvojau ar tikrai jis toks blogas, ėmiau po truputį kabintis į gerus dalykus. Taip pat teko pripažinti, kad smurtiniuose santykiuose aš pralaimiu nelygioj kovoj, nes visgi vyrai šioje srityje yra gerokai sripresni. Todėl pradėjau ieškoti kitų būdų bei pavyzdžių kalbėtis.
Gal išties labai didelė trintis pas Jus, ir vertėtų pagalvoti apie veiklą namie, aš pati dirbu namuose, arba grįžti į darbą. Atsitraukimas nuo smurtinių santykių pirma turi būti emocinis ieškant mėgstamos veiklos, tai gali būti ir skaitymas, mokymasis ir t.t. Man asmeniškai net darbo santykiai nėra tinkami, nes dažnas vadovas naudoja spaudimo ir nuolatinės kontrolės metodus.
