Ar tai, kad žmogus bent kelis syk per savaitę vartoja alkoholį, grįžęs namo nuolat ieško priekabių, pasakius, jog jis yra išgėręs, siūlo pačiai išsiblaivyti (kas yra absurdas), priekaištauja dėl prieš 20 ar daugiau metų metų nutikusio kažkokio menkniekio ir nuolat bjauriausiais žodžiais kalba apie mano seną mamą, nėra psichologinis smurtas? Tiesa, tas žmogus prieš porą metų patyrė insultą. Padėjau ir gelbėjau kuo ir kaip galėjau. Jokios pagarbos anei dėkingumo. Aplinkiniai, nebūdami su 24 val per parą ir 7 dienas per savaitę, kartais žvelgia su užuojauta - jam reikia atjautos! Tam, kas gyvena su juo nieko nereikia? Tas žmogus nėra visiškai neįgalus, jis vaikšto į darbą, kur nesutaria su visais ir kiekvienu. O visą tulžį išlieja namie. Alkoholizmą, kurį kartais pripažįsta, kartais neigia, vadina liga, o ligonius, anot jo, reikia tausoti. Leidžia sau viską. Institucijų, į kurias būtų galima tokiu atveju kreiptis, nėra. Kaip gyventi?
Ieškau išeities
berta labai užjaučiu dėl tokios susiklosčiusios situacijos. Daug detalių jūsų pasakojime man priminė mano pačios praeityje turėtas patirtis ir smurtinius santykius. Tai tikrai yra psichologinis smurtas ir tikrai ne jūsų atsakomybė yra nešti tokią naštą, "rūpintis" juo vargšeliu ir aukoti savo pačios gerovę. Linkiu jums atrasti atsakymą ir galimybių taip toliau nebegyventi ir palikti šį baisų žmogų tiesiog praeityje...
Ieva, ar galiu paklausti, kokių žingsnių, sprendimų jūs ėmėtės? Kur kreipėtės, kas padėjo? Kartais vienam įstrigus situacijoje, regis, akys užrištos.
berta sveika, Svarbiausia sau pripažinti, kad patiri psichologinį smurtą, ir kad nebegali daugiau kentėti. Tada pradedi ieškoti išeičių. Pirmiausia, apgalvoti savo turtinę padėtį - ar turi kur išeiti gyventi, ar pajėgsi išlaikyti save (ir vaikus); kas tau gali iš artimųjų bei draugų padėti. Žinoma, konsultuotis su advokatu dėl skyrybų. Žinau, kaip sunku apsispręsti, pati delsiau 10 metų. Bet pasiryžau, ir tikrai nesigailiu nė dienos savo sprendimo.
- Redaguota
berta Taip tai tikras psichologinis smurtas.. Ir aš taip apsidžiaugiau, pamačiusi reklamą šio forumo. Moterys patyrusios psichologinį smurtą, kogero gali susidurti su nesupratimu, kitų, kurie to nepatyrė. Gali išgirsti "ar tu tik ne perlenki?" ir pan kas vėl verčia galvoti , gal tikrai čia mano klaida, nereikėjo sakyti taip, kitą kart būsiu "geresnė".. O kalbėtis su tais, su kuriais jungia bendra patirtis duoda daug stiprybės ir blaivaus matymo.
Man pačiai nukrito nuo akių raištis ir įsivardinau dalykus sau tokius, kokie yra, labai neseniai.. nors visą laiką pavykdavo susirasti toksiškus draugus, lyg ir jausdavau, kad kažkas negerai, bet tą negerai stengiausi sutvarkyti per savo elgesį. Kas man buvo "Greitoji pagalba" tai ŽINIOS. Suprasti kodėl taip jie elgiasi, suprasti kas yra manipuliacijos ir jas atpažinti ir galiausiai akistatas su savimi. Čia buvo sunkioji dalis man 
Suprasti kodėl aš toleruoju vis blogesnius ir blogesnius santykius, laužau savo ribas dėl kito, kad tik nesupyktų. Iškapsčiau savy labai daug savo žaizdų, kurias įgijau dar būdama vaikas. Ir pradėjau ieškoti būdų, kaip save sustiprinti, kad manęs tai nepaveiktų.
Mano atveju bandau.. BANDAU vis dar.. ne visada pavyksta stotis ant tokių teiginių:
Aš neturiu galios kito pakeisti ar išgydyti savo meile ar įtikti teisingu elgesiu.
Aš neatsakinga už tai, kad kitas supyko.
Visi turi teisę turėti savo nuomonę. Net ir tas piktas žmogus. Taigi, aš neįrodinėsiu, kad taip kaip jis mane mato yra netiesa, sakysiu "tu turi teisę galvoti apie mane kaip tau patinka". (Čia labai svarbu pačiai suprasti kas aš esu, ne tai ką kiti kalba, bet kas iš tiesų esu, surasti save ir pamilti).
P.S Čia tik greitoji pagalba, kaip nėra galimybės čia ir dabar atsiskirti nuo toksinių santykių.
O dėl minėtų pavaizdžių, kaip sakėte, kad jums liepia išsiblaivyti. Tai yra tipinė projekcija. Projekcijos, kaip žmogus negali matyti savęs, savo poelgių, bet perkelia tai į kitą ir kaltina jį. Pvz dar būna kaip žmogus atėjęs sako, nu ko toks piktas, susiraukęs sėdi? nors tu taip nesijauti, o jis taip jaučiasi. Arba pamenu mano tėtis mamą dažnai sutre vadindavo, nors mama tai tvarkinguolė, kokių reta. Bet tėtis, save vadina pedantu, kad labai jam svarbi tvarka ( bet tik jo fantazijose, nes realybėje grindų spalvos nematyt )
Kitas dalykas. Kaip žmogus bando jus pažeminti, greičiausia bando užlipti laipteliu aukščiau, nes pats viduje jaučiasi sumautai (svarbu suprasti, kad mes negalim to pakeisti, gelbėti nepavyks, o žeminti kitą, kad būtų pačiam geriau yra blogis. Negalima to toleruoti). Kitas dalykas, yra vat tokių žiauriai juodų individų, kurie nori dėmesio ir kad sukeltų jums emociją padarys daug. nes tada jaučiasi galingi ir stiprūs (vėl pavyzdys iš vaikiškos galvos.. smurtautojas ėda auką žodžiais. auka tyli, stengiasi atsiriboti emociškai nukreipdama akis ir ausis į teliką, smurtautojas apdirbinėja auką toliau vadindamas ją visokiais epitetais, žemindamas dėl to, kad ji iš kaimo, o jis iš miesto, na ir panašiais "nusikaltimais".. galiausiai auka tyliai pravirksta. Sumtautojas suploja rankom, pradeda žvengti. Tada atsitraukia.
laina12 Ačiū už komentarą. Gera išgirsti panašius išgyvenimus patyrusių moterų žodį. Skyrybų klausimas seniai "verda" many. Po Naujųjų metų sutikimo (aš po jo "pasirodymo" atsidūriau ligoninėje dėl tachikardijos) pasirašėme - tegul skamba vaikiškai - raštišką susitarimą, kad nutikus dar vienam gėrimo seansui, jis savaitės bėgyje išsikrausto. Mėnuo (tai labai daug) buvo ramus. Deja, vasaris - vėl tas pats. Dabar, pareikalavus laikytis duoto žodžio, jis aiškina apie bendrą santuokos metų įgytą turtą. Ir juridiškai yra teisus! Nors visais statybų organizavimo klausimais rūpinausi viena. Finansiškai irgi nėra lygiųjų (jo nenaudai, deja). Kai bandau su blaiviu kalbėtis, kaskart tikina, jog greitai jo nebus - suprask, jis pasitrauks iš gyvenimo. Esą žino, kokių vaistų reikia išgert. Pasiūlius nueiti pas psichiatrą, vieną kart lyg sutinka, kitą ne.
berta kaip matau, jau gavote nemažai atsakymų iš kitų moterų, bet man tai buvo labai naudinga kuriam laikui - porai savaičių - atsitraukti nuo jo pilnai. Tiesiog pabūti be jo, vienai, su kitais žmonėmis, artimaisiais, draugais. Kai kasdien nebegirdėjau jo bjaurasčių, susivokiau savyje ir tai padėjo galutinai apsispręsti, kad santykius privalau nutraukti.
berta na, jis teisus, santuokoje igytas turtas yra bendras, nesvarbu, kuris daugiau uzdirbo ar daugiau dirbo. Svarbiausia, kad butu galima protingai ir ramiai susitarti, pasirasyti skyrybu sutarti pas advokata be ilgu teismu. Skiriantis geruoju sutaupoma tiek pinigu, tiek laiko, tiek nervu... o kad grasinasi iseit, tegu eina. Jis suauges zmogus, su savo galva, jus uz ji neatsakinga. Cia daugiau psichologinis santazas, tipo, gal pasigailesi, gal jausies kalta. Kita vertus, pabusiu ziauri, nori iseiti is gyvenimo, tegu eina - ir taip pilna siuksliu Lietuvoje, tai nedidele netektis, jei ir smurtautoju vienu maziau beliks 
Psichiatras, psichologas gali padeti tik tada, kai zmogus pripazista problema, ir nori kazka keisti savo gyvenime bei dirbti su savimi. kitu atveju, pagelbeti niekas negales.
berta Suprantu, kad yra sunku girdėti kai žmogus grasina nusižudyti prakalbus apie skyrybas. Mano ex taip elgėsi ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl vis grįždavau. Nes nors supranti, kad tai greičiausiai manipuliacija, visada kirba ta mintis "o kas jeigu?". Bet tai yra taip būdinga smurtiniuose santykiuose ir jis supranta, kad tave šitas grasinimas veikia. Tad esu linkusi manyti, kad ir tavo atveju jis tiesiog to griebias kaip paskutinio šiaudo tave prie savęs laikyti.
Bet ką jis su savo gyvenimu nori daryti nėra tavo atsakomybė. Ir tu turi teisę pirmoje vietoje galvoti apie save, savo gerovę ir teisę į gražų gyvenimą. Buvo momentas, kai man buvo per kitus asmenis leista manyti, kad jis nusižudė. Per kelias valandas jį apverkiau, kol paaiškėjo, kad jis net labai gyvas. Ir tada pagalvojau velniop, jau visos ribos peržengtos. Daryk ką tu nori, bet daugiau tie grasinimai manęs nebeveiks.
Mano ex istisai kartojo jei mane paliksi, nusizudysiu......isteriskai begdavo griebdavo virve ir inscenizuodavo kad eina kartis......tada man budavo baugu, kai siandien prisimenu, juokinga! Kai as issiskyriau su juo, jis man skambindavo ir grasindavo kad pasikars......vienakart pakalbejo mano drauge su juo, sako eik ir karkis, sekmes tau! Jis taip mylejo save kad gyvenime butu to nepadares! tokie zmones kurie nuolat tai tvirtina kad pasidarys gala, retai kada tai padaro.......bet kiek tai kainuoja nervu, patikekit......... kai pabegau nuo jo dar ilgai negalejau atsigauti......reikejo laiko kad uzsimirsciau,kad isbraukciau is gyvenimo ji.......
labaa vakara ar yra cia nemieganciu? noreciau rymtai pakalbet
SUNKIAI
labas rytas na ka ,,pamiegojom" dabar vel kentekim...
Aš užaugau su mintimi, kad kenčiantiems dangus, nuolat mačiau kenčiančią mamą, dabar besivaduojančią nuo depresijų. Kada daugiau džiaugtis, jei ne DABAR? Priežasčių džiaugsmui yra, kad atsikėlėte, kad jaučiate, kad galite skaityti, domėtis, ieškoti bendrystės su panašaus likimo žmonėmis, pasigaminti mėgstamo maisto, palepinti rankas kremu ir t.t. Socialiniai jie nepadės, jie turi savo problemų ir jie ne kompetetingi suteikti pagalbos gali tik nukreipti kur nors.., kas daugiau jei ne mes pačios galime paimti savo gyvenimą į savo rankas ir imti pirmiausia pačios savimi rūpintis?
as suprantu ka tu nori pasakyt bet as negaliu nenoriu jau kazka daryt