vika as jau niekam nieko nenoriu sakyt nes nera kaip ir niekas netiki
Savaitgalis
paulina Gera buvo pasikalbėti, esi jauna žavi mergina, turinti norų ir tikslų, svarbu jų siekti, nors ir mažais žingsneliais bei neprarasti tikėjimo, ryžto. Suprantu kaip tau gyvybiškai svarbu ištrūkti iš savo aplinkos, tačiau kogero bus reikalinga ir neįgaliųjų integracijos į socialinį gyvenimą pagalba. Gal šio portalo moderatorės žino kaip gauti realią pagalbą ir užtarimą, kai esi neįgali ir net fiziškai negali niekur išeiti nebent atsirastų vieta neįgaliųjų globos namuose. Blogiausia tai, kad ateinantys soc. darbuotojai bando įtikinti tave, kad tai normalu ir visi taip gyvena, bet tu turi savo tiesą ir ji yra teisinga.
vejas cia i mane jis ziuri ir taip dare man 23 m
Glorija nerka, Neringa labai teisingai parase, kad butina uzpildyti savo diena maloniais ir prasmingais uzsiemimais. Ne is karto, bet po truputi atsiras gyvenimo dziaugsmas. Pradekit gal nuo pasivaiksciojimu gamtoje, sporto (jei patinka), nes irodyta, kad maloni fizine veikla skatina endorfinu susidaryma smegenyse. Susitikit su draugais, su bendraminciais. Pagaliau paskaitykit gera knyga, ar gera seriala paziurekit. Svarbiausiam nesedeti namuose gailint saves.
Vika , @paulina , sunku kažką patarti dėl pagalbos negalią turinčiam asmeniui, nežinant konkrečios situacijos ar kuriame Lietuvos kampelyje žmogus gyvena, bet priklausomai nuo savivaldybės, gali būti galimybių apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste ar socialiniame būste - variantus jums patarti turėtų jūsų socialiniai darbuotojai. Galima ir savo ruožtu kreiptis į savivaldybę ir klausti, kokių yra galimybių išeiti iš tėvų namų ir gauti gyvenamąją vietą, kurioje būtinai ir reikiama kasdienė pagalba būtų užtikrinta, pvz, asmeninio asistento paslaugos ar kt.
Ot pagalba Lietuvoje... Arba užmušti turi, nes tik tada smurtas, arba po krūmu gyventi reikia, kad nakvynę suteiktų... Tada jau pagalba...
Tylu čia paskutiniu metu.. Turbūt ne vien tik aš mačiau komentarą, kurį ištrynė moderatores... Et, nėra ko pridurti... Liūdna, kad tik tiek supratimo ir empatijos...