Ievutele Suprantu. Labai gerai prisimenu savo šitokią būseną, kuri buvo dar prieš metus. Tas nuolatinis nuovargis nuo santykių įtampos. Nuolatinis galvojimas, kaip jį palikti be pasekmių ir galvojimas, ar būsiu saugi jį palikus. Gailėjimasis jo, nors iš šono atrodytų visiškai nesuprantama. Tik kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo sunkiau būna.
Begalinis prisirišimas prie jo, kurį jauti, yra "trauma bond" - trauminis ryšys. Kuris atsiranda būtent kartojantis smurto ratui: "medaus mėnuo" - įtampos kilimas - to burbulo sprogimas pasireiškiantis fiziniu / psichologiniu smurtu ir vėl viskas iš pradžių. Jei supranti angliškai, yra labai daug geros literatūros ta tema. "Why does he do that" buvo mano numeris vienas. Gal jau ir pati skaičius apie tai, bet aš kuo daugiau apie tai skaičiau ir gavau logiškus paaiškinimus tuo buvo lengviau prieiti prie galutinio santykių nutraukimo. Ypač padėjo elementariai turėti paaiškinimą, kodėl aš myliu vyrą (ir kad čia net ne meilė, nors taip ir atrodo), kuris su manimi taip elgiasi, kad nustočiau save dėl to kaltinti ir jausti kažkokią gėdą.
Labai gerai, kad nepasiduodi. Kad vadini daiktus tikrais vardais ir žinai, kad ne alkoholis kaltas, o jo būdas, kuris nepasikeis. Atrodo dabar esi viena koja santykiuose, viena koja laisvėj. reik tik tą pirmą koją kažkokiu būdų pernešt į kitą pusę.
Nežinau, kiek Lietuvoje yra geros pagalbos linijos, bet ar nebandei skambinti, kad ir šitam forume nurodytais pagalbos kontaktais? Gal jie turėtų ką pasakyti iš praktinės pusės dėl tavo saugumo nutraukiant santykius, tiek dėl kreipimosi į policiją, kai yra atnaujintas bendravimas?
Tu dar su juo, bet atrodo, kad nuo išsilaisvinimo tave skiria vienas žingsnis.
