Mano istorija prasidėjo 2014 metais. Tiesiog viskas kunkuliuoja viduje, kaip noriu padėti kitoms moterims ir merginoms su ta patirtimi, kurią turiu, ir informacija, kurią sukaupiau per tuos metus. Tais metais dar nebuvo tiek kalbama apie smurtą, ir aš labai džiaugiuosi, kad apie tai kalbama ir aš pati noriu kalbėti ir padėti. Baisiausia turbūt buvo kitų žmonių kaltinimai, kad aš pati kalta, nesupratimas, kodėl nepalieku jo. Tačiau pradėjus domėtis atradau daug psichologinių faktų, kodėl moterys neišeina ir kas apskritais darosi. Aš nebuvau kalta. Viskas buvo su manimi gerai. Priešingai, nei tvirtino mano draugės ir aplinkiniai. Aš tiesiog įsimylėjau vyrą, kuris serga Ribiniu asmenybės sutrikimu. Ar aš tai mačiau? Pradžioje ne. Kai pradėjo jaustis bloga nuojauta buvo jau per vėlu. Aš jau skendau toje pelkėje. Baisu viską prisiminti, tikrai labai baisu. Aš iki dabar bandau atsigauti ir susigrąžinti gyvenimą į savo rankas. Baisu apie tai kalbėti, nes kyla prisiminimai. Jie tikrai labai sunkūs. Labai padėjo knyga "Aš mylėjau manipuliuotoją". Jeigu tik kažkam galėčiau pasitarnauti padėdama išeiti iš to siaubo, turbūt įprasminčiau savo patirtį. Rašant apima siaubas, dreba rankos, tačiau aš tikrai žinau, kad po truputį viskas gerėja, ir viskas bus gerai. Mes turim apie tai kalbėti kuo daugiau. Tik taip šviesim visuomenę ir galiausiai vis mažiau moterų įklimps į smurto pinkles. Tik taip mūsų aplinka mūsų nebekaltins. Juk pirmas žmogus, kuris nori išgirsti ir suprasti, pradeda tą pirmą mažą žingsnį išėjimo link. Mes nesame vienos. Sunku rašyti, kas konkrečiai vyko, nes patyriau daug baisumų su juo. Tačiau esu čia tam, kad padėčiau kitoms.
