Sveikos,
Aš čia naujokė, ilgai stebėjau šitą forumą. Kone visas temas perskaičiau ir supratau, kad noriu prisijungti, nes manau kuo daugiau mūsų kalbėsis tuo lengviau bus atpažinti, pripažinti ir imtis veiksmų prieš smurtautojus. Man tai padėjo - atrodo skaitai kitų istorijas ir atrodo skaitai savają - atrodo tie smurtautojai elgiasi vienodai, net žodžiai tokie patys, prasivardžiavimai ir pan., tai skatina susimąstyti, kad tikriausiai ir pats esi panašioje baloje kaip ir kitos moterys. Mūsų net skausmas matyt toks pat. Tik kartu reiškiasi galime išsiskapstyti! Padėjo šis forumas tuo, kad pradėjau atkreipt dėmesį, nenumest šonan to, kad aš blogai jaučiuosi būdama su savo draugu - blogai tuo, kad pajutau, kad jo bijau, kartais tiesiog paniškai. Ta baimė skatina paklusti jo norams, kad tik daugiau nerėktų, neprasivardžiuotų, netrankytų sienų ir nelaužytų daiktų aplinkui. Taip jaučiu, kad prarandu savo savastį, nebesu savimi. Šita būklė tarsi šaukte šaukia viduje - tai nenormalūs santykiai, taip neturi būti! Tai paskatino mane ieškoti pradžioje informacijos apie smurtą, kodėl aš patekau į šį ratą iki dabar jau bandymų suregzti planą kaip pabėgti. Aš gyvenu vienoje iš skandinavijos šalių, provincijoje ir nelabai turiu transporto, kad galėčiau išvažiuoti. Jau susisiekiau su krizių centru ir jie man sakė kreiptis į policiją, jie gal galėtų padėti nuvykti iki jų, bet atrodo dar nesu pakankamai drąsi paskambinti, vis atrodo, kad trūksta pasitikėjimo savimi, ar kad dar myliu savo draugą (ak, kokia ta meilė apgaulinga, matyt čia yra blogai išmokta iš vaikystės, kad meilė - smurtas). Palinkėkit man sekmės vėl būti laisvai! Ačiū, myliu jus visas ir apkabinu!
