Sveikos. Siūlau padiskutuoti šia tema kitu kampu 😃 Kiek skaičiau Jūsų istorijų, mačiau, susidūriau asmeniškai dažnai į smurtinius santykius įsivelia jaunos merginos su rožiniais akiniais, tikinčios amžina meile, norinčios kažką gelbėti ir .t.t. Ir tik po kurios laiko atsigręžusios atgal pamato, kad tam tikrus pavojaus ženklus (ūmų charakterį, tam tikras manipuliacijos formas), kurias buvo galima pastebėti labai anksti, jau santykių pradžioje, bet visa tai užgožia drugeliai pilve, gražūs pažadai, tikėjimas, kad pasikeis ir .t.t.
Pavyzdžiui, aš turėjau vaikina, kuris atrodė be galo švelnus, nuoširdus, bet iš tiesų buvo psichologinis smurtautojas. Jau pirmą pažinties savaitę pastebėjau, kad jei laiku iš karto neatrašydavau į žinutės, telefoną užgriūdavo tuntas žinučių, kuriuose jis verčia mane jaustis kaltai ir rodos jau miršta žmogus 😂 Po to lindo ir daugiau jo charakterio "perliukų". Jei jis būdavo užsiėmęs ir nesutikdavo su manimi susitikti ir aš dieną ar vakarą susiplanuodavau su draugėm, jis paskutinę minutę išdygdavo ant mano slenksčio su planais vakarui. O jei atsakydavau, tai prasidėdavo, kaltinimai, manipuliavimas mano kaltės jausmu. Toliau bandė doroti, mano savivertę: aš mažai uždirbu, aš nesistengiu dėl santykiu (nors kokių pastangų nori taip ir neįvardino), man reikia numesti svorio ir kt. Ir ką pastebėjau, kad su TOKIU VEIKĖJU NIEKADA, OI NIEKADA NEBUS KONSTRUKTYVAUS DIALOGO, NES jis labai mėgsta laidyti užuomenas, bet minčių neišreiškia aiškiai, po prasideda kaltinimai kvailumu, neva ne taip supratai, perfrazuoja tavo mintis kaip patogiau jam. TODĖL, KAD JIS ŽINO, KAD ELGIASI BLOGAI, BET IŠ PASKUTINIŲJŲ TOKIU BŪDU BANDO "UŽTAGINTI" SAVO EGO.
Dar tarkime iš bendros patirties su Lietuvos vyrais (ne pas visus, bet pas daugelį savo pažįstamų) pastebėjau, kad daugelis jų mus laiko ženkliai kvailesnėms: nelinkę diskutuoti rimtomis temomis, bet tai daro su vyrais, bet apsisukę giria protą norėdami banaliai įsiteigti. Ištikus nesėkmei darbe mielai paguos, bet iš akių matosi, kad džiaugiasi žmogus, bet jei tau sekasi, džiaugsmo sėkme lieka nedaug. Arba sumenkinti (tik juokais žinoma ir labai subtiliai) moterų pasiekimus, pavyzdžiui, "nu jo pasisekė, per lovą turbūt". Noriu pasakyti, kad tuose "erelius" reikia nuleisti ant žemės ir visada, oi visada galvoti tik apie savo interesus, nebūti priklausomoms nuo vyrų, taip auklėti savo drauges ir dukras.
Pasidalinkite, prašau, kaip Jūsų nuomone atpažinti smurtautoją santykių pradžioje, kokius ženklus matėte Jūs, bet ignoravote?
Pasidalinkite
