Hm bet tuomet jei ima bet kada, tai net ir nesant grafiko yra tam tikri principai, kuriais privalu vadovautis, pvz., vaiko interesai, miego poreikis ir pan. Pas mane buvo taip, jog kurį laiką imdavo tik vieną vaiką, sūnaus neimdavo, gal dėl to, kad į pasimatymus neičiau, nežinau 🙂 Bet tylėjau, leidom laiką su sūnum dviese, po kiek laiko dukra užprotestavo, kam ją vieną ima, be brolio, ir išsisprendė viskas. O dėl to, jog ims ar neims, tai aš visada turėdavau planą B, ką veiksim, jei pavyzdžiui neatvažiuotų, kažkaip pakalbėdavom su vaikais, jog gali ir neatvažiuoti, nes visko būna gyvenime, tai tada veiksim tą ir tą. Tuomet jiems kažkaip saugiau pasidarydavo, net jei ir nuliūsdavo, vis tiek kažką veikdavom, apie ką jie iš anksto žinojo. Man tikrai padėjo tas toks plano B turėjimas. Ir šiaip ilgainiui pradėjo suvokti, jog esu moteris su vaikais, tai turiu prisiderinti prie jų, o ne stengtis pritempti juos prie savo vienišės gyvenimo, tada kažkaip viskas paprasčiau pasidarė.
