Gal aš čia truputį ne į temą, bet rasti normalų vyrą misija "neįmanoma". Dauguma iš jų kažkokie traumuoti, su kažkokiu iškreiptu požiūriu į moteris. Jaučiuosi vieniša, norisi švelnumo, saugumo, normalia partneryste grįstų santykių, vaiko... Bet paskaitau Jūsų istorijas arba kaskart susipažinus su vyru išlenda toks brokas, kad maža nepasirodo. Kartais net akivaizdžiai matosi, kad žmogus linkęs į moters kontrolę ar bent jau į psichologinį smurtą tai 100 procentų. Nori nenori susidaro toks įspūdis, kad vyrą galima panaudoti tik kaip spermos donorą arba pramogai, jokių vilčių ir lūkesčių į juos dėti nereikėtų, nes blogai baigsis.
Nu kad ir paskutinis pavyzdys. Susipažinome internetu, vyresnis, išsiskyręs, kurį laiką susirašinėjome, nusprendėme susitikti. Nuo pat pirmojo pokalbio jis save pristatė kaip "aš geras vyras, ieškau normalios moters". Pradėjo klausinėti manęs, ką veiku gyvenime, kodėl neturiu vaikų, kodėl netekėjusi. Paaiškinau, kad tokiam dalykui reikia surasti žmogų, kuriuo pasitiki, reikia užsitikrinti finansinį nepriklausomumą, net ir geriausios santuokos kartais baigiasi skyrybomis, o vaikus išlaikyti reikia ir .t.t. Tada jis garsiai pasvarstė, kad normalios moterys jau tokiuose metuose ištekėjusios ir turi vaikų, suprask aš nenormali... 🙂 Nu ok, sukandau dantis ir supratau, kad kažkaip reikia pasistengti mandagiai užbaigti pokalbį... Tada jis pasidomėjo, kodėl neskiriu laiko santykiams. Paaiškinau, kad buvo vienos studijos, ieškojau savęs dirbdama per kelis darbus, tada kitos studijos, o reikiamo žmogaus neatsirado. Jam akys ant kaktos išoko "tai pas tavęs dar vienas diplomas", nu ir tada prasidėjo moralas "tau tiek metų, jau laikas susiimti, tai kada tu vaikus gimdysi, o tu čia dar skraidai padebesiais ir studijomis žaidi ". Nu sakau, kai rasiu gerą vyrą, kuris bus to vertas, tai jam ir pagimdysiu. Jis atšovė " aš geras vyras"! Sakau "aš sprendžiu, kas MAN yra geras vyras". Tada jis vėl bet jau pakeltu tonu "kiek esu kalbėjęs su moterimis kurios jau 40 metų, kurios vienišos, sako jei būtų buvusios protingesnės, būtų kad ir vienos pagimdžiusios, o tokiuose metuose, ką galvoji, nebijai viena likti?" Kitaip sakant, davė suprasti, kad aš jau labai turėčiau išsigąsti, tuoj liksiu viena ir niekam nereikalinga, o jis neabejotinai "geras vyras" kaip paskutinis išsigelbėjimas man nuo amžinos vienatvės, pasiruošęs man vaikus užstatyti. Žinoma karjeristės ir "žaidžiančios" su studijomis jam atrodo nerimtos, nes ne moteriai tokiuose metuose tokiais "niekais" užsiimti. Aš kandžiai pradėjau juokauti "gal jis pats bijo vienatvės, kad taip skuba? Nu ir tada jis man išaiškino "Aš per daug gerbiu save, kad bendraučiau su moterimi, kuri dirba ir mokosi, aš prie bendravimo grafiko derintis nesiruošiu, čia aš viską turiu gyvenime, gerą verslą, vaiką. Be to yra daug moterų kurios nori su manimi bendrauti, bet aš ne visomis noriu bendrauti ir .t.t...." Dieve dieve, galvoju erelis, matai mane paauklėti sugalvojo. Blogiausia, kad panašių veikėjų nors vežimu vežk, o kur dar vedę, turintys priklausomybių, neturintys išsilavinimo, nežinantys ko nori gyvenime, be atsakomybės, motyvacijos ir pan.
Dar gerai, kad aš jau kietą skūrą užsiauginus ir tokiomis manipuliacijomis " ar nebijai viena likti" manęs nepaimsi. Bijoti tai žinoma, kad bijau, natūralu, kad žmogui reikia žmogaus, bet tokie "variantai" ne išsigelbėjimas nuo vienatvės....
Jeigu turite sveikus mielus vaikus - jau esate laimingos, o tie brudai patys save sužlugdys, tik neleiskite, kad jus nusitemtų kartu.
