Agne tas "reikia išmokti tuo džiaugtis" taip liūdnai nuskambėjo. Turbūt reikia nuspręsti viduje būti laimingai pirmiausia dėl savęs, kad ir dėl super mažų dalykų. Tada spinduliuosi džiaugsmą ir vaikams. Man psichoterapeutė vis primena būti lankstesnei, nežiūrėti į viską per juoda/balta prizmę, bet vis grįžtu prie to. Tiesiog matyt reikia būti dėkinga už šį gyvenimo etapą ir kurti pačiai sau laimės akimirkas, kad ir iš nieko, juk viskas nuo požiūrio priklauso. Neturėti grand planų, nes jie dėl ex cirkų gali nebūti įgyvendinti, ir suvokti, jog vaikai gyvena su manimi, ne aš su jais, ir tiesiog jei išeina viską daryti su jais, jei neišeina - nedaryti. Tada nukrenta tas toks nusivylimo svoris "va, dėl vaikų negaliu to ir to". Vaikai užauga greitai. Man padeda, kai skiriu sau laiko anksti ryte ir vėlai vakare, taip įsirėmina diena, rytą ir vakarą praleidžiu su savimi. Jau porai valandų galiu ir vienus namie palikti, lengviau. Gal kada dar valandinę kokią auklę susirasiu, bent kartą du į mėn. Ir jau lengviau kvėpuot. Viskas kažkaip lengviau pasidaro, kai nesistengi visko sukontroliuoti, nes tada įsitempi ir tampi ne visai moterimi...
@Vasaraa bus viskas gerai. Pagal DK dirbant tau priklauso prailgintos atostogos ir pan. Gerai, kad tėvus turi, man tėvų pagalba didelė prabanga. Mes, moterys, stiprios ir lanksčios, išsisuksim. Užmigdyk vaiką ir pažiūrėk serialą, kad ir pusę jo, su arbata. Reikia ir savęs nepamiršti ❤️
