Vasaraa
Ta užpakalį, tai ir prifotkinęs dar gali būt. Įspėk advokatę, kad jis kabinėjasi dėl vaiko prižiūrėjimo. Gali paskambint gyd, paklausk, ka daryt, paskutiniu metu vis raudona. Tepu, prausiu, nepadeda. Bet prieš skambindama užsiregistruok. Juokas juokais tokios nesamonės bus įrašytos į kortelę. Tu rūpinies, ieškai net gyd. pagalbos, nes vaiko oda jautri. Bus įrašas. Tiesiog. Tai tavo pačios apsidraudimui. Beje, tikrina mamas, per vaiku gyd, darželį ir mokyklą. Tai poliklinikoj, tebūsi rūpestinga mama, kuri skambina paklaust naujo kremuko pavadinimo. Suprantu, kad savotiškai nesamonė, bet apsidraust galima.
O dėl buvimo savimi ar kaip noriu, net nežinau. Dažniausiai nepavyksta, bet kartais tai jau įmanoma. Apskritai yra daug reikalų ir pareigų, bet kai savaitgalį nedarau nieko, išmokau nesigraužt. Tiesiog. Bet kartais nepavyksta, tada kovoju su savim, ta kita. Kuri graužia mane. Ir vis dažniau ją užtildau.
Mus ilgai ilgai spaudė. Ir vyrai, kurie norėjo, kad nuolat darytume tą ir aną. Ir aplinka. Juk visos lakuotais nagais, idealiais plaukais, suvyniotais cepelinais, balandėliais, į mokyklas vaikams sukrovusios kažkokias įmantrias prie
špiečių dėžutes. Dalyvauja visuose renginiuose pas abu vaikus vienu metu ir dar šventę organizavo. Darbe lipa karjeros laiptais, visada švyti ir yra laiminga, lovoj yra pati geriausia, kokios vyras tik gali geisti. Spėja ir į sporto klubą ir pasavanoriauti kažkur..
O aš pripažįstu - nesu tokia, turiu krūvą problemų, kurių nemoku spręst, lakuoju, kai nuotaika būna, valgyt pagaminu paprastai, darbe kilt nėra kur, o dirbu tik dėl pinigų, nesu faina nei lovoj, nei gyvenime. Matau prasmę stengtis, bet nesistengiu kartais. Ir tada būna mano savaitgalis. Susivėlus su chalatu ir pašildytu vakar dienos maistu.
