Mergele_ man iš šalies labai skamba tas leitmotyvas "mes NUOLAT namie". Mane irgi buvo ex izoliavęs, šeima atsiribojo, neva nauja šeima, tėvai nebeprivalo būti atsakingi, gyvenau užmiesty, auginau vaikus, išeiti kur su draugėm mieste reiškė išvykti geram pusdieniui, dažnai tas buvo neįmanoma. Ir tikrai ta izoliacija trenkia per smegenis, pradedi gyventi kreivų veidrodžių karalystėje. Tai aš ieškojau, kapanojausi kaip tik galėjau, rašiau emailus Krizių centrui, gavau 10 tęstinių konsultacijų nemokamai, po to skambinau Moterų linijai, Jaunimo linijai, rašiau jiems emailus, buvau berods ne-gerk forume, ten super mane terapino, iki šiol dėkinga lieku, žiūrėjau youtube, skaičiau knygas, straipsnius, klausiau podcastų, eidavau pasivaikščioti su šuniu, tai irgi būdavo ištrūkimai iš toksiškos aplinkos. Svetainės bukstipri.lt info žinojau mintinai. Al-Anon meetai, net AA atviri meetai, valdiški psichologai, you name it - ėjau visur. Ir irgi realiai nuolat namie sėdėjau, bet viduj jau gijau, nors ir labai po truputį. Įmanoma viskas. Tiesiog turi būti vidinis noras, o pas mane jis labai stiprus buvo. Tiesa, tam ne-gerk.com forume žmonės (vyrai) į vatą nevyniojo, gal tai galvoju išties labai man padėjo pamatyti save iš šalies.
