• VVasaraa

    • #1 pranešimas
    • Redaguota

    Sveiki, esame 6 metai santuokoje. Jauni, du vaikai, mazajai 10 men. Vyras turi gera darba. As dirbau paslaugu sferoj, alga ne itin didele. Butas su paskola, pradini inasa dovanojo jo tevai.

    Karta jau skyremes, kai sunui buvo metukai. Del tu paciu dalyku, zemino, tai as durna, tai nieko neprisidedu prie paskolos. Vis moke kaip turiu priziureti vaika. Namai iki sio nera mano, jis taip sako. Namuose kaip muziejuje, negalima beveik nieko, del to vaikas daznai gauna pylos, per uzpakali, ausis suka, buna ir negraziu zodziu: durnas, bukas, glusas ir pan. Man kaip moteriai nera suteikiama laisve nei paveikslo pakabinti, nei kitu didesniu daiktu pirkti.

    Pries du men. sunus gerai gavo per plika uzpakali, nes nejo miegoti ir strypciojo prie manes. Daug kartu sakiau, kad mano vaiko nemus. Sis kartas kol kas ir buvo paskutinis, nes viskas taip susideliojo, kad diena po to ir pati gavau su kumsciu i ranka, nes, pasak jo isterikavau, kai paprase nufilmuoti dukrytes burna ir man nepavyko, nes uzkniso klausytis jo nurodymu, nes namuose yra jo kontrole kaip man viska reikia daryti.

    Sunku viska aprasyti trumpai, bet cia buvo trecias kartas, kai jis man trenke, tik jis galvoja, kad cia jis nemuse ir as pati kalta, nes jei butu tikrai trenkes, tai buciau nuskridus nuo lovos. Sake tikrai neatsiprasys.

    Pasakiau, kad jai nesutinka eiti pas psichologa, nes as jauciuosi blogai ir mano nuomone tai yra psichologinis smurtas, as noriu skirtis Sake tikrai neis, cia man reikia, nes as viska pradedu.

    Skirtis jis nenori, nes jam gerai ir taip su durne gyventi, nes nori matyti vaikus. Sake kovos, kad tik vaikai liktu pas ji, o as juos galeciau tik pasiimti. As jam siulau atsisakyti buto, issinuomoti tam paciam rajone ir vaikus dalytis per puse.

    Siaip vyras jis neblogas tik ta juodoji puse ir aiskinimas visame kame ir manes ir mano seimos negerbimas mane varo i gilu liudesi. Pastovus pykciai, niekada nemaciau musu kaip draugu. Ir dar pridursiu, kad jis nuolat tobulinasi ir mokosi namuose, laisvalaikiu beveik niekur su mumis nevaziuoja tik pas jo tevus. Jei vaziuojam, tai pastoviai kazkas neitinka.

    Turiu susitaupius, issikirti ir buto nuomai pradzioje uzteks. Bet delsiu, gal sutiks eiti pas psichologa...

    • Ugne atsakė į šį pranešimą.

      • Bela

        • #2 pranešimas

        Labas. Tavo paskutinis sakinys yra bilietas i laisve. Tu turi susitaupiusi ir buto nuomai pradzioje uzteks.

        Del psichologo. Ne vienoje knygoje (beje, labai rekomenduoju visiem, kas yra smurtiniuose santykiuose "why does he do that") raso, kad ejimas pas poru psichologa padarytu daugiau zalos negu naudos. Del to, kad labai tiketina, jog jis vaidintu auka tenais, labai tiketina, kad jam nepatiktu, jei atvirai kitam zmogui pasakotum tiesa apie santykius (nes tai nera siaip poros nesutarimai. Tai yra smurtas ir pries tave, ir pries jusu vaikus - psichologinis ir fizinis). Labai tiketina, kad jis tuos vizitus naudotu pries tave pacia. Jei jis eitu vienas pas psichologa, tai jis tikrai viska pateiktu taip, kad gautu is psichologo patvirtinima, jog kazkas negerai su tavim, o ne su juo. Tai mano labai labai didelis patarimas (nors siaip smurtiniu santykiu atzvilgiu nesu linkus kazkam sakyti daryti reikia taip, o ne kitaip) pas psichologa nei jum kartu, nei jam neiti tikintis kad tai isgelbes santykius. (jei noretum tu pati sau, kad padetu tau iseiti is smurtiniu santykiu ir susirankioti pasitikejima savimi, tada taip. Man tai padejo).
        Jis nepasikeis. Is tavo pasakojimo matau, kad jis nepripazista, jog yra kazkas negerai. Galbut jis yra "geras vyras" kazkur - darbe, su svetimais zmonemis. Bet kiek jis geras is tikruju parodo, kaip jis elgiasi su savo seima - savo zmona ir savo vaikais. Tai ka tu pasakoji, yra labai skausmingai pazistama. Vaikai viska mato. O be to ir jis labai negraziai su jais elgiasi. Tai tikrai kirs per ju pasitikejima savimi ir tures neigiama poveiki ju gyvenimui.

        Matau, kad tu turi nora kazka keisti, bet delsi. Tu jau pripazinai sau, kad tokie santykiai nera sveiki ir jie yra smurtiniai. Delsti yra labai normalu. Bet gyvenimas vienai su vaikais ir mazesnem pajamom yra daug geresnis variantas negu gyvenimas muziejuje, kur negalima nieko. (pirma savaite po issikraustymo is savo ex buto praleidau vakarais lovoje gerdama arbata ir ziuredama filmus, nes viena is "musu namu taisykliu" buvo jokiu arbatu miegamajame, kad nesugadintume kilimo).

          • VVasaraa

            • #3 pranešimas

            Bela aciu jums, perskaicius lyg dalis nastos nukrito, nes isgirdau, kad su manimi viskas gerai ir judu teisinga linkme.

            Net nesusimasciau apie psichologo pagalba ne savo noru ir dabar perskaicius jusu mintis suprantu, kad esate visiskai teisi..
            Savo seimos narius puikiai moka itikinti, kad cia as isterike, kuriai stogas vaziuoja nuo buvimo su vaikais namuose. Bet butent tuo metu, kai augini kudiki beveik viena, nes vyras dirba, o laisvu metu tobulinasi, kad butu visu galu meistras ir uzdirbtu sau visus pasaulio pinigus, ir dar "drozia" smegenis, tai nieko nebesinori. Nors isejus is namu nesijauciu auka.

              • Bela

                • #4 pranešimas

                Vasaraa p.s. labai atsiprasau uz tujinima, kazkaip is iprocio 🙂

                Ir taip, su jumis tikrai tikrai viskas gerai ! O del psichologo, net jei jis staiga tikrai "nuosirdziai" uzsimanytu tenais nueiti (pavyzdziui tada, kai mato, kad jus galit ji palikti), as labai labai dvejociau, kad tai padetu jusu santuokai ar kad jis staiga taptu nebesmurtaujanciu. Del tu paciu priezasciu. Isivaizduoju, kad jo pozicija isliktu: as negraziai elgiausi / smurtavau, BET.... ir viskas kas yra po "bet" paneigtu jo "nuosirdu" nora pasikeisti.

                  • VVasaraa

                    • #5 pranešimas

                    Bela Mano seima mane supranta ir palaiko, bet vyro seimoje visi seimos vyrai, tiek tetis tiek visi sunus, nepagarbiai kalba su mama. Tetis su mama pastoviai vienas kita eda.

                    Del to anyta, nesupranta kodel eina kalba apie skyrybas, kai tiesiog reikia graziai vienas su kitu kalbeti ir nesipykti. O jokio smurto atrodo net nepripazista, lyg tai butu norma...

                        • Bela

                          • #6 pranešimas

                          Vasaraa labai dziugu girdeti, kad is savo seimos turite palaikyma!! Vadinas, nesate viena.
                          O jei vyro seima nesupranta, gaila, bet gal ir nieko nuostabaus. Savo vaika palaiko ir panasu, kad jai paciai tai yra iprasta ir normalu (o gaila). Bet tame ir esme, kad grazus bendravimas ir nesipykimas nepriklauso nuo jusu. (O kai vyras su jumis tinkamai nesielgia, teise pykti jus turite).

                              • VVasaraa

                                • #7 pranešimas

                                Mane neramina vienas klausimas. Ar as turiu teise su vaikais issikraustyti is musu namu be vyro sutikimo? Nes vyras aiskiai pasake, kad skirtis nenori, tol, kol nepaaugs musu mazoji.

                                Bet as bijau, nes nezinau kaip jis sureaguos ir ko imsis. Ir taip sake, kad skyrybu metu kovos del vaiku. Dar uzsimine, kad reiktu namie kameras pastatyti, kad visi matytu kiek as laiko praleidziu prie telefono, o ne vaikus ziuredama. Siuo metu su vaikais atostogaujame pas senelius (jo tevus), o jis dirba. Namo grisime po keliu savaiciu, tai gal rimtai dar ir kameras sugalvos pastatyti.

                                • Bela ir Agne atsakė į šį pranešimą.

                                  • Bela

                                    • #8 pranešimas

                                    Vasaraa su teisiniais dalykais (esant santuokai ir vaikams) nesu susidurusi. Manau, praverstu pasiskambinti i moteru linija ir pasitarti. Noreciau tiketi kad padetu surasti iseiti, kaip iseiti saugiai ir jums ir jusu vaikams.
                                    Gal kas nors is kitu moteru galetu savo patirtim pasidalinti.
                                    Del kameros, cia butu visiskas privatumo pazeidimas!! Gali buti tuscias gasdinimas, o bet taciau...

                                        • Silver

                                        • #9 pranešimas

                                        @Vasaraa, na, jūs tam tikra prasme jau išsikraustėte (pas senelius). Aš su teise irgi turiu mažai, ką bendro, bet neteko girdėti, kad būtų kokie apribojimai jums judėti su vaikais. Išvykti į užsienį nepavyktų, jeigu slapstysitės ir neleisite vyrui matytis su vaikais – irgi būtų nemalonumų. Bet, iš tiesų, pasiskambinkit pirma https://www.visureikalas.lt/naujienos/man-reikia-pagalbos/2017/11/kur-kreiptis ir gaukit patarimų iš profesionalų. Gal jie jums pasiūlys pirma kokį pareiškimą policijai parašyti (jie dėl psichologinio smurto tikrai nieko nepadarys, bet ir jūsų sprendimas neatrodys, kaip iš giedro dangaus „užėjo“). Vis tik norėčiau grįžti prie jūsų minėto „Šiaip vyras jis neblogas“. Man kaip ir Belai kyla dėl to klausimų... Na, gal jis neblogas agurkų raugime, gal malkų skaldyme, bet prisiminkit tuos laikus, kai ieškojot savo žmogaus, savo vyro ir ko tuomet iš to santykio tikėjotės? Net ir didžiausi psichopatai nėra psichopatais kiekvieną savo gyvenimo akimirką (pavyzdžiui, kai miega), bet nuo to jie netampa mažiau psichopatais. Tai svarbu, kad jūs visų pirma sau viską įsivardintumėt tikrais vardais. Jeigu tai pavyks, lauks tikėtina ilgas, nelengvas, bet kelias į laisvę.

                                        • Boruze mėgsta šį pranešimą.
                                        • Vasaraa atsakė į šį pranešimą.

                                          • AAgne

                                            • #10 pranešimas

                                            Vasaraa
                                            Labai linkiu nemesti šito pradėto kelio. Jis bus sunkus tikrai. Bet vieną dieną gyvensi be baimes, ir tiesiog kvėpuosi laisve.

                                                • Ugne

                                                • #11 pranešimas

                                                Vasaraa, ačiū jums už tokį atvirą pasidalinimą, labai svarbu žengti visus tuos pirmus žingsnius. Kitos forumo dalyvės jau pasidalino savo mintimis ir patarimais, aš tik norėjau palikti čia jums dar vieną nuorodą, atsakant į jūsų klausimą "Ar tai smurtas?", gal ši informacija bus naudinga. Taip pat gal padėtų paskaityti daugiau įrašų šiame forume, nes tikrai tikrai nesate viena ir kaip pati rašėte - viskas yra su jumis gerai ir jūs tikrai judate teisinga linkme:
                                                https://www.visureikalas.lt/naujienos/man-reikia-pagalbos/2017/11/ar-as-tikrai-gyvenu-sveikusoe-santykiuose

                                                • Erne mėgsta šį pranešimą.

                                                  • VVasaraa

                                                    • #12 pranešimas

                                                    Silver Aciu uz visu isreiksta nuomone ir patarimus. Pasiskambinau pagalbos numeriu, pakalbejus patvirtino, kad tai tikrai yra smurtas. As galiu issikraustyti su vaikais ir tik issikrauscius apie tai pranesti savo vyrui. Patikino, kad jis is manes vaiku atimti negali ir teismas nuspres kiek ir kada jis gales praleisti laiko su vaikais.
                                                    Taip pat sake, kad is patirties speja, kad tai tik vyro gasdinimai ir greiciausiai jis neatvaziuos ir nebandys vaiku issivezti.
                                                    Visas dienas labai pergyvenau, bet pakalbejus ir isgirdus, kad galiu su vaikais iseiti, pagaliau matau sviesa ir didziuli palengvejima ir dziaugsma, kiek tai galima pavadinti dziaugsmu.

                                                      • Bela

                                                        • #13 pranešimas

                                                        Vasaraa kaip dziugu girdeti!
                                                        Smagu, kad gavai patvirtimima, jog gali daryti sau ir savo vaikams reikalingus sprendimus!

                                                            22 dienos later

                                                            • VVasaraa

                                                              • #14 pranešimas
                                                              • Redaguota

                                                              Gal busiu padrasinimas kitoms, del to noriu parasyti kaip siuo metu pasikeite musu gyvenimas.
                                                              Slapciomis susiradau buta tame paciame rajone. Mano tetis padejo persikraustyti. Ta diena buvo turbut sunkiausia mano gyvenima, nes vyras ir jo mama grasino policija ir vaiku teisemis, jei negrazinsiu vaiku i namus. O as prasiau tik keliu dienu ir leisiu kada nori matyti vaikus.
                                                              Bijojau kas laukia. Skambinau moteru ir specializuotos pagalbos numeriais. Teise su vaikais iseiti turejau, taciau vaiku slepti negalejau, nes abu tevai turi teise matyti savo vaikus. Kita diena vaikus vyrui nuvedziau. I namus nejau, bet jis reikalavo, kad susirinkciau likusius savo daiktus, kad daugiau nematytu tuose namuose mano veido, buvo ir izeidimu, kaltinimu. Pasakiau, kad ateisiu su drauge, tai pasake, kad pasaliniai nevaikscios po namus.
                                                              Dar kelias dienas su vaikais matesi. Mane pradejo lankyti drauges, iki siol sulaukiu daugiau palaikymo nei galejau tiketis. Jauciuosi labai laiminga budama seimininke ir galedama laisvai gyventi. Maziausi buitiniai dalykai kelia dziaugsma. Atsirado noras tvarkytis. Sunus pasidare ramesnis, graziau kalba su manimi. Pasakiau, kad situose namuose nebus patyciu, rekimo, musimo ir pykcio. Kiekviena diena vis malonesne ir ramesne.
                                                              Taciau siandien susitikom parke, kad vyras pabutu su vaikais. Vyras niekaip nesupranta kodel as noriu skirtis ir jam viskas kaip is giedro dangaus. Po jo kalbu vel dingo nuotaika ir apime didziulis kaltes jausmas.
                                                              Beje, buvau ir padaviau prasyma del mediacijos. Vyras zino, nes jau gavo laiska el. pastu.
                                                              Suprantu, kad lengva nebus, o vyras vis zinutes raso, kad gyvenam kaip seima, nera namu be dumu. Net izvelge tai, kad gal as turiu kita drauga. Esu apsiprendusi ir apie joki grizima net minciu neturiu.

                                                              • AAgne

                                                                • #15 pranešimas

                                                                Vasaraa
                                                                Labai dėl Tavęs džiaugiuosi. Vis dėlto atsiranda stiprių, drąsių, ryžtingų moterų! Kažkaip paskaičiau ryte ir toks geras jausmas apėmė, užteks visai dienai🙂
                                                                Dabar svarbiausia atsilaikyt. Man nuotaiką irgi sugadina vis dar. Nors praėjo jau keletas metų. Ar skambutis, ar žinutės ar gyvas susitikimas. Ir išmuša vėl ir vėl iš vėžių iš įprasto nusiteikimo. Bando trypt, priverčia jaustis netikusia, kalta, nevykusia, nesugebančia. Nesu tokia, susitvarkiau su saviverte, viskas gerai. Net suprantu, kad jis tyčia mane gniuždo. Žinau, kad reikia nepasiduot, neleist tam energetiniam vampyrui paimt iš manęs nei lašo energijos, pasitikėjimo savim ar geros nuotaikos. Ir vistiek kažkas sukirba, pasidaro sunku, liūdna.
                                                                Atpažink šituos jausmus ir nepasiduok. Jokiu būdu. Lengviausia mažint bendravimą iki minimumo, o visur, kur nebūtina, stengtis nesileist į kalbas.
                                                                Tu ne tik save, bet ir vaikus ištraukei iš tokio gyvenimo. Dabar auginsi sūnų, mokysi jį, kad mama, moteris turi būti gerbiama. Kažkada tavo marti, sūnaus žmona negyvens smurtiniuose santykiuose.
                                                                Jeigu reikia kažkokios pagalbos, būtinai sakyk.

                                                                    • VVasaraa

                                                                      • #16 pranešimas

                                                                      Agne O ir jusu vyras atsiprasinejo ir prase sugrizti? Pastarosiomis dienomis vis nori kalbetis, susitaikyti. Praso grizti, sako leis man namuose pagal save tvarkytis. Bet jis vis vien nesupranta kas tai yra emocinis smurtas. Ir as tikrai nenoriu grizti. Jam taip ir sakau, bet vis vien mandagiai klausau ka jis nori pasakyti...

                                                                          • AAgne

                                                                            • #17 pranešimas

                                                                            Vasaraa
                                                                            Vasaraa
                                                                            Taip visko buvo... ir po visko sekdavo kaltinimas, kad aš griaunu šeimą, viską ardau, nesistengiu ieškot kompromisų, esu užsispyrus. Kai tai nesuveikdavo, lipdavo ant sąžinės, kad dėl vaikų galėtume būti kartu. Galų gale išvadindavo paskutiniais žodžiai, pasiųsdavo toli mane.
                                                                            Po kurio laiko, vėl po truputį kalba šiltėja, gražėja ir vėl pasiunčia. Nuolatiniai kalniukai, aukštyn-žemyn. Uždaras ratas.. tai pažadai, ilgesys, tai pasiuntimas.
                                                                            Tave irgi kalbins, gražiai gražiai, bet jei taip nesuveiks, vistiek spaus. Per kaltę, per vaikus, per tai, kad nesugebėsi viena, niekam nebūsi reikalinga tokia ir dar su dviem vaikais.
                                                                            Kai patapsi reikalinga, tada rėks, kad leidi jo vaikus augint svetimam vyrui. Ir dar visi kiti variantai. O jie išradingi būna. Kad ir kokia stipri jauties, bet būna momentų kai susvyruoji ir suabejoji.

                                                                            • Vasaraa atsakė į šį pranešimą.
                                                                                  11 dienų later

                                                                                  • VVasaraa

                                                                                    • #19 pranešimas

                                                                                    Agne
                                                                                    Sveiki, perskaiciau jusu zinute, dar pagalvojau, kad mano vyras labai jau graziai elgiasi. Bet praejo dvi savaites ir jau "tarp eiluciu" skelbia man kara, jei negrisiu graziuoju. Ir dar pasisake siandiena eisiantis pas advokata del savo teisiu, nes as issivedziau vaikus.
                                                                                    Nors pries tai viska prizadejo, ko nebuvo per visus bendrus gyvenimo metus.
                                                                                    Jau savaites pradzioje gavome laiskus, kad mums paskirta mediatore. As su ja susisiekiau, taciau ji pasake, kad mano vyras neatsako i jos zinutes. Vyras vakar jai paskambino (taip sake), bet ji negalejo kalbeti ir pazadejo perskambinti. Taip ir bega dienos. Jau tuoj trys savaites kaip issikrauste, o vyras net nezada duoti vaikams pinigu. As zinoma ir neprasau, nes turbut suprantat kas butu jei paprasyciau. Pasirasyciau sau nuosprendi. Net nezinau kiek truks mediaciaja ir kur kreiptis del alimentu priteisimo, nes man priklauso nemokamas advokatas, taciau tik prasidejo mediacijos procesas.
                                                                                    Jei ir dingsta kaltes jausmas, tai vyras butinai kazka pasako paskambines, paraso ar atejus pasiimti vaiku prikisa prie veido seimos nuotrauka su klausimu 'Ar tai tau nieko nereiskia?'. Jau neskaitant, kad pirma savaite pasieme atostogu ir reikedavo tris kart dienoje klausytis jo kalbu, nes visuomet turiu pati atvesti ir ateiti pasiimti vaiku. Vis dar diktuoja savo salygas...

                                                                                        • AAgne

                                                                                          • #20 pranešimas

                                                                                          Vasaraa
                                                                                          Dėl vaikų paėmimo-grąžinimo vietos būtinai iškelkit klausimą mediatorei, kad įrašytų į nutartį. Jis turi paimti ir gražinti į namus. Ir net valanda tegu būna. Nes pradės vežti naktį.
                                                                                          Alimentų priteisimas būna net iki skyrybų proceso, nes vaikai valgo ir rengiasi einamuoju laikotarpiu, o ne į skolą atgal uz keturis mėnesius. Tik man atrodo tuo metu tėvas moka pusę prašomos sumos. Ir priteisia mažiau nei prašai. Šiaip abu tėvai turi skirt vienodą sumą. Prieš prašydama atsižvelk į savo gaunamas pajamas, išdalink ant savęs ir vaikų. Pasižiūrėk alimentų skaičiuoklę. Ir būtinai rink čekius. Nepamiršk kišenpinigių vaikams, mokyklos ekskursijų, pratybų, būrelių, stomatologo, draugų gimtadienių, mokesčių, nuomos ir visko visko, kur čekių negali gaut. Kuras, kai vaiką veži į būrelį, yra vaiko išlaidos, ne Tavo. Šituos dalykus susirašyk ir žinok kokia tai suma, nes klaus tikrai.
                                                                                          Dabar jis dar tikisi, tvardosi, stengiasi. Pats yra pasimetęs, nuliūdęs, supykęs ir nusivylęs. Būk atsargi su juo. Bet ir atstumą bendravime stenkis išlaikyt. Dėl savęs, kad jaustumeisi tvirtesnė. Kad netyčia nesuskystum. Nes tokia diena irgi ateis...

                                                                                          • Bela mėgsta šį pranešimą.
                                                                                            mėnuo later

                                                                                            • VVasaraa

                                                                                              • #21 pranešimas

                                                                                              Agne
                                                                                              Noriu paklausti patarimo vaiku tema. Vyras per vyresni vaika vis dar bando mane paveikti. Po pasibuvimo pas senelius, sunus pasisake, kad mociute patare mamai (man) sakyti, kad jis nori gyventi kaip anksciau, kartu su teciu, nes tada ir mama nores. Nors is tiesu sunus dabar jauciasi labai laimingas ir pats tokiu dalyku nesako.
                                                                                              Taip pat neretai sunus man pasako, kad as nepriziuriu seses, nepakankamai maitinu, nes neva man svarbiau buti prie telefono, nei su vaikais. Atkartoja ta, ka girdi is tecio ir ta pasako. Ir panasiu pasisakymu isgirstu.
                                                                                              Ar ir jums taip buvo? Ka daryti... Ar nuryti ir patyleti. Kaip kalbeti su vaikui, juk tokios kalbos greiciausiai vaikui galvoje uzsilieka. Bandziau karta vyrui sakyti, tai pasake, kad as cia jauciuosi labai svarbi ir niekas apie mane tiek daug nekalba, kaip kad man cia atrodo.

                                                                                              • Agne atsakė į šį pranešimą.